Kai kurie socialiniai-psichologiniai gimstamumo aspektai
-
Vytautas Baršys
Publikuota 1981-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1981.26.6288
PDF

Reikšminiai žodžiai

Reprodukcija
gimstamumas
gyventojų surašymas
gyvenimo sąlygos
gyventojų skaičius

Kaip cituoti

Baršys V. (1981). Kai kurie socialiniai-psichologiniai gimstamumo aspektai. Problemos, 26, 18-24. https://doi.org/10.15388/Problemos.1981.26.6288

Santrauka

Straipsnyje aptariami socialiniai psichologiniai gimstamumo aspektai Lietuvoje. Atliktos apklausos ir tyrimai parodė, kad krašte vyrauja pastovi gimstamumo mažėjimo tendencija. Pagal Sąjunginį 1959 m. gyventojų surašymą vidutinis šeimos dydis Lietuvoje buvo 3,6, pagal 1970 m. surašymą – 3,4, o pagal paskutinį 1979 m. surašymą – jau tik 3,3 žmogaus. Vaikų poreikis, kaip ir bet kuris kitas socialinis poreikis, yra specifinio reprodukcinio elgesio varomoji jėga. Vaikų poreikio mažėjimas glaudžiai susijęs su sutuoktinių nešeiminėmis orientacijomis. Šį ryšį rodo tai, kad faktinio, laukiamo ir pageidaujamo vaikų skaičiaus rodikliai mažesni protinio darbo darbuotojų šeimose. Mažiau vaikų turi, laukia ir pageidauja tos šeimos, kuriose sutuoktinių išsimokslinimas aukštesnis. Gimstamumas Lietvoje įgavo ryškią mažėjimo tendenciją iki lygio, kuris neužtikrina paprastos gyventojų reprodukcijos ateityje. Ši tendencija nėra laikina ir turi visuotinį pobūdį, nes yra visuomenės socialinio-ekonominio vystymosi pasekmė. Dominuoja psichologiniai gimstamumo motyvai, kurie paprastai sąlygoja pirmojo vaiko gimimą, o ekonominių ir socialinių motyvų poveikis gimstamumui mažas.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.