Vokiečių klasikinio idealizmo krizė ir A. Šopenhauerio iracionalizmas
-
Antanas Andrijauskas
Publikuota 1982-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1982.28.6332
PDF

Reikšminiai žodžiai

Arthur Schopenhauer
iracionalizmas
metafizika
nihilizmas
voliuntarizmas

Kaip cituoti

Andrijauskas A. (1982). Vokiečių klasikinio idealizmo krizė ir A. Šopenhauerio iracionalizmas. Problemos, 28, 82-92. https://doi.org/10.15388/Problemos.1982.28.6332

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos vokiečių filosofo A. Schopenhauerio filosofijos ištakos, svarbiausi bruožai ir jos įtaka vėlėsnei filosofijos raidai. Teigiama, kad jo filosofija yra dėsningas vokiškojo racionalizmo irimo produktas, jo paneigimas naujomis istorinėmis sąlygomis. A. Schopenhaueris paskelbė aklą ir nesąmoningą valią pagrindiniu savo filosofinės sistemos principu. Jo voliuntaristinis idealizmas tapo viena iš pagrindinių ankstyvojo iracionalizmo formų. Skelbdamas istorijos ir pažangos beprasmiškumą bei alogizmą, jis siekė įtvirtinti iracionalios valios pirmumą istorijoje bei paneigti panlogizmą ir panistorizmą. Daroma išvada, kad A. Schopenhauerio dekadentinis nihilizmas ne tik simbolizuoja renesansinių ir romantinių sintetinių siekių destrukciją, bet kartu netiesiogiai atspindi realią tiesos ir grožio padėtį tuometiniame pasaulyje. A. Schopenhauerio pesimistinė filosofija buvo nukreipta prieš jo pirmtakų suformuotas humanistinių vertybių sistemas bei jų siekius įprasminti vientisos, harmoningos asmenybės idealą. Jo totalinis pesimizmas, biologizmas, voliuntarizmas ir estetizmas padarė didelę įtaką vėlesnėje buržuazinėje filosofijoje ir meninėje sąmonėje.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.