J. Rawlso "Teisingumo teorijos" pagrindinių nuostatų analizė
-
Goda Izabelė Venslauskaitė
Publikuota 1999-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1999.55.6875
PDF

Reikšminiai žodžiai

Johnas Rawlsas
teisingumas
kooperacija
visuomenė
socialinė filosofija

Kaip cituoti

Venslauskaitė G. I. (1999) „J. Rawlso "Teisingumo teorijos" pagrindinių nuostatų analizė“, Problemos, 550, p. 74-82. doi: 10.15388/Problemos.1999.55.6875.

Santrauka

Straipsnyje pristatomos ir aptariamos J. Rawlso veikalo „Teisingumo teorija“ pamatinės sąvokos“: teisingumo, teisingumo subjekto, kooperacijos idėjos, gerai tvarkomos visuomenes, „nežinojimo šydo“, teisingumo principų ir kt. J. Rawlso teisingumo principai vertinami dviem aspektais – nuoseklumo ir klaidos vengimo. Pirmuoju požiūriu polemizuojama su kai kuriais J. Rawlso kritikais, teigiančiais I. Kanto ir T. Hobbeso įtaką jam. Vertinant teisingumo principus klaidos vengimo aspektu, teorija tiriama jos pačios sau išsikelto uždavinio požiūriu, t. y. apžvelgiant, ar J. Rawlsui pavyko sukurti grynai procedūrinę teisingumo teoriją. Aiškinamasi, ar J. Rawlsas teisingumo sąvokai nesuteikė naujų reikšmių, kurios pakeistų jo teorijos vertinimo klaidos vengimo požiūriu išvadas. Teigiama, kad J. Rawlsas yra nuoseklus, nes iš kantiškųjų premisų jis išveda kantiškuosius rezultatus – valios autonomijos charakteristikas turinčius teisingumo principus. Jis naudoja kontraktinę terminologiją išreikšti savo kantiškajai teorijai – giluminis ir paviršinis teorijos lygmenys nėra painiojami.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai