Filosofijos istorijoje visas kultūros apraiškas teko vertinti ir teisti protui, tačiau šiandien susidaro įspūdis, kad vaidmenys apsikeitė ir dabar atrodo, tarytum būtų teisiamas protas. Iškyla klausimas: ar protas pasiekė savo istorijos pabaigą, o galbūt net ir pačią pabaigą? Būtų sunku atrasti kokį nors Martino Heideggerio pirmtaką, kuris būtų taip kritikavęs, taip nuvertinęs protą ir jį iš esmės dekonstravęs kaip pats Heideggeris. Tikrasis Heideggerio proto kritikos kertinis taškas yra metamas iššūkis daugelį šimtmečių gyvavusiai nuostatai, kad žmogus yra animal rationale. Pasak Heideggerio, žmogaus suvokimas kaip animal rationale yra kliūtis būties „prošvaistei“ [Lichtung]. Heideggeris teigia, kad dėl šios priežasties privalome būti atsargūs, kad neapsiribotume kokiomis nors žmogaus „savybėmis“ arba „gebėjimais“, pavyzdžiui, protu. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti tokio įspėjimo pagrįstumą šiandien ir nustatyti, kokiu mastu Heideggerio mąstymas apie protą ir proto kritika yra aktualūs filosofijai šiandien. Visų pirma, straipsnyje analizuojamas Heideggerio santykis su Kantu ir Husserliu. Kartu svarstomas ir Heideggerio bandymas aptarti proto ir logikos kilmę. Toliau straipsnyje susitelkiama į Heideggerio kritiką kalkuliaciniam modernybės mąstymui bei įtakingus autorius mąstymo „mašinizacijos“ [Machenschaft] bei „po-statos“ [Ge-Stell] srityse. Straipsnis apibendrinamas pateikiant trumpą nuorodą į dabartį. Atskleisdamas šią perspektyvą, aš visų pirma pakomentuosiu du kertinius Heideggerio mąstymo apie protą aspektus bei pristatysiu trumpą jų apžvalgą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.