Straipsnyje tiriamas alternatyvios menininkų bendruomenės, įsikūrusios vienuolyno pastatuose Saint Erme miestelyje, gyvenimas ir eksperimentai su socialumo formomis. Aprašomos vienuolyno pastatų istorinės ir architektūrinės erdvės, atkreipiant dėmesį į anksčiau vienuolyne veikusios moterų vienuolių kongregacijos, mokyklos ir vėliau pastatus užėmusio kulto pėdsakus. Straipsnyje reflektuojamas bendruomenės steigimo idėjų ryšys su egzistencine filosofija ir XX amžiaus pabaigos performanso meno istorija. Pristatomi kritiniai principai, kuriais remiasi bendruomenės saviorganizacija bei idioritminiai individo ir bendruomenės santykiai. Tiriama, kaip bendruomenėje traktuojama nuosavybė, mandatas arba įgaliojimas, kaip eksperimentuojama su skirtingais saviorganizacijos modeliais. Taip pat analizuojami santykiai su daugiausia religinga miestelio bendruomene ir ne žmonėmis arba gyvūnais. Parodomos pastangos nesekti ydingais Vakarų institucijų pėdsakais ir pasipriešinti rasizmo, klasinio dominavimo bei seksizmo apraiškoms.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.