Tarmių mentalinio žemėlapio (ne)tikslumo veiksniai: tarmės vartojimas vs. nevartojimas
Straipsnis papildo gana negausius perceptyviosios dialektologijos technika besiremiančius tyrimus Lietuvoje. Siekiama ištirti jaunosios kartos vakarų aukštaičių šiauliškių mentalinius žemėlapius ir įvertinti mentalinių žemėlapių tikslumo ryšius su gebėjimu kalbėti tarmiškai. Šis tyrimas prasmingas todėl, kad, žinant paprastųjų kalbos bendruomenės narių nuostatas, galima jas palyginti su informacija, gauta iš geolingvistinių tyrimų, ir daryti prielaidas dėl tarmės gyvybingumo ateityje. Straipsnis parašytas remiantis mokslinio projekto „Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje“ duomenimis. Perceptyviojo tyrimo duomenys rinkti 2014 metais. Iš viso tyrime dalyvavo 144 vakarų aukštaičių šiauliškių tarminio regiono tiriamieji. Tyrimas parodo, kad, jaunosios kartos vakarų aukštaičių šiauliškių vertinimu, dominuoja trys tarminio kalbėjimo zonos: Aukštaitija, Žemaitija ir Dzūkija. Mentaliniuose žemėlapiuose išsiskiria vadinamieji prototipiniai tarmių miestai. Mažeikiai, Skuodas, Plungė, Telšiai – žemaičių tarmės prototipiniai miestai, Biržai, Utena – aukštaičių tarmės prototipiniai miestai. Straipsnyje konstatuojama, kad tarmės vartojimas vs. nevartojimas nėra lemiamas veiksnys mentalinio žemėlapio tikslumui.