Lietuvių ir latvių kalbų žemutinių balsių spektrai ir trukmė
Kita
Lidija Kaukėnienė
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2012-04-25
https://doi.org/10.15388/Respectus.2012.26.15490
PDF

Reikšminiai žodžiai

ilgieji ir trumpieji žemutiniai balsiai [e], [a]
trukmė
kokybė
kiekybė
spektras

Kaip cituoti

Kaukėnienė L. (2012) „Lietuvių ir latvių kalbų žemutinių balsių spektrai ir trukmė“, Respectus Philologicus, 21(26), p. 216-225. doi: 10.15388/Respectus.2012.26.15490.

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos dabartinių baltų bendrinių kalbų žemutinių [a], [e] ilgųjų ir trumpųjų, kirčiuotų ir nekirčiuotų balsių spektrinės charakteristikos bei trukmė. Lietuvių ir latvių kalbos tirtos objektyviaisiais tyrimo metodais, dirbant naudotasi variacine statistika. Darbas yra sinchroninio eksperimentinio aprašomojo ir lyginamojo pobūdžio.
Palyginus abiejų kalbų kirčiuotus ir nekirčiuotus žemutinius [e], [a] paaiškėjo, kad iš kirčiuotų balsių labiausiai akustinėmis ir artikuliacinėmis ypatybėmis skiriasi [e]. Lietuvių kalbos nekirčiuotų balsių formančių vidurkiai artimesni neutraliojo [ǝ] dažniams; pastebimi blankesni nekirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių kokybės požymiai, jiems nebūdinga kraštutinė artikuliacija nei pagal eilę, nei pagal pakilimą. Latvių kalbos nekirčiuotų balsių kokybės požymiai raiškesni, artikuliacija preciziškesnė, aiškesnė ir ryškesnė. Kirčiuoti ilgieji balsiai trukme beveik nesiskiria. Latvių kalbos pokirtiniai ilgieji variantai beveik visose pozicijose gerokai ilgesni už lietuvių. Kirčiuotų ir nekirčiuotų trumpųjų balsių trukmė skiriasi labai nežymiai.

Barwa i czas trwania samogłosek niskich we współczesnym języku litewskim oraz łotewskim
Artykuł zawiera analizę charakterystyk widmowych i czasu trwania długich i krótkich samogłosek niskich [a], [e] w pozycji akcentowanej i nieakcentowanej we współczesnych językach bałtyckich – litewskim i łotewskim. Wykorzystano obiektywne metody badawcze, m.in. metody statystyki wariacyjnej. Praca ma charakter synchroniczny, eksperymentalny, opisowy i porównawczy.
Do analizy wybrano wyrazy trójsylabowe. Po dokonaniu porównania samogłosek niskich [a], [e] występujących w pozycji akcentowanej i nieakcentowanej w obu językach okazało się, że spośród samogłosek akcentowanych pod względem akustycznym i artykulacyjnym największe różnice wykazuje samogłoska [e]. Średnie wartości formantów samogłosek w pozycji nieakcentowanej w języku litewskim bliższe są częstotliwości neutralnego [a·]; stwierdzono tu słabiej wyrażone cechy jakościowe samogłosek długich i krótkich w pozycji nieakcentowanej. Cechy jakościowe samogłosek w pozycji nieakcentowanej w języku łotewskim są wyraźniejsze, artykulacja jest bardziej precyzyjna i wyrazista. Czas trwania akcentowanych samogłosek długich prawie się nie różni. Długie warianty w sylabach poakcentowych w języku łotewskim niemal we wszystkich pozycjach są znacznie dłuższe niż języku litewskim. Różnice między czasem trwania samogłosek krótkich w pozycji akcentowanej i nieakcentowanej są bardzo nieznaczne.
SŁOWA KLUCZOWE: długie i krótkie samogłoski niskie [e], [a], czas trwania, jakość, ilość, widmo dźwięku.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.