Respectus Philologicus
Respectus Philologicus
Download

Respectus Philologicus eISSN 2335-2388
2020, vol. 37(42), pp.35–46 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.37.42.37

Tarpfrazinių pauzių trukmė skaitomoje kalboje

Asta Kazlauskienė
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytautas Magnus University Faculty of Humanities
V. Putvinskio g. 23-204, LT-44243 Kaunas, Lietuva
E. paštas asta.kazlauskiene@vdu.lt
ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-6135-1635
Moksliniai interesai: fonetika, fonologija, fonotaktika, prozodija, akcentologija, taikomoji kalbotyra
Scientific interests: phonetics, phonology, phonotactics, prosody, accentology, applied linguistics

Eidmantė Kalašinskaitė
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytautas Magnus University Faculty of Humanities
V. Putvinskio g. 23, LT-44243 Kaunas, Lietuva
E. paštas eidmante.kalasinskaite@stud.vdu.lt
ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-8646-1654
Moksliniai interesai: garsinės kalbos ypatybės
Scientific interests: features of spoken language

Santrauka. Šio tyrimo tikslas – nustatyti pauzių tarp pastraipų ir sakinių trukmę skaitomoje kalboje ir jų sąsają su šių kalbos vienetų ilgiu bei skaitymo greičiu. Tyrimo medžiagą sudaro 48 garso įrašai (aštuoni diktoriai skaitė šešis skirtingų funkcinių stilių tekstus). Tyrimo rezultatai rodo, kad pauzes tarp pastraipų paprastai daro visi skaitantieji balsu, o jų trukmė priklauso nuo skaitymo greičio: greičiau skaitančiųjų pauzės yra vidutiniškai nuo 400 ms iki 1340 ms, lėčiau skaitančiųjų – nuo 750 ms iki 1800 ms. Po trumpų pastraipų pauzės yra trumpiausios, o po ilgesnių pastraipų jos yra 1,2 karto ilgesnės. Pauzės tarp skaitomų sakinių taip pat beveik visada daromos. Greičiau skaitančiųjų pauzės vidutiniškai yra nuo 200 ms iki 980 ms, lėčiau skaitančiųjų – nuo 340 ms iki 1360 ms. Ilgėjant sakiniams, ilgėja ir pauzės po jų (iki 1,4 karto). Tačiau po ilgų sakinių jos gali būti tokios pačios trukmės, kaip ir po vidutinių sakinių.

Reikšminiai žodžiai: pauzė, sakinys, pastraipa, trukmė.

The Duration of Pauses between Phrases in Reading Language

Summary. The aim of this research is to determine the duration of the pauses between paragraphs and sentences in reading language and their connection with the length and reading speed of said language units. The research material consists of 48 sound recordings (eight Lithuanian speakers read six texts representing different functional styles). The results show that all readers usually pause between paragraphs and the duration of those pauses depend on the reading speed: faster readers pause for approximately 400–1340 ms, while slower readers pause for 750–1800 ms. Pauses are the shortest after short paragraphs and they are 1.2 times longer after longer paragraphs. All the readers usually pause between sentences as well. Faster readers on average pause for 200–980 ms, slower readers pause for 340–1360 ms. The longer the sentence, the longer the pause after that sentence (up to 1.4 times). However, the pause can be the same duration after both long and medium length sentences.

Keywords: pause, sentence, paragraph, duration.

Įteikta 2019 01 10 / Priimta 2020 01 02
Submitted 10 January 2019 / Accepted 02 January 2020
Copyright © 2020 Asta Kazlauskienė,Eidmantė Kalašinskaitė. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License CC BY-NC-ND 4.0, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium provided the original author and source are credited.

Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Įvadas

Pauzės yra daugelio mokslo sričių atstovų tyrimo objektas: psichologų, psicholingvistų, sociolingvistų, fonetikų, iškalbos meno tyrėjų ir praktikų ir kt. Jos padeda skaidyti tekstą į semantinius, gramatinius, intonacinius vienetus, siekti kalbos ekspresijos, pagaliau jos svarbios ir fiziologiškai – suteikia galimybę įkvėpti oro.

Užsienio mokslininkų darbuose pauzės dažnai nagrinėjamos tiriant kalbėjimo greitį (Benki et al. 2011; Trouvain et al. 2011), jos siejamos ir su emocijų raiška (Beller et al. 2006). Pauzės kaip vienas iš tyrimo objektų (kartu su kalbėjimo ir artikuliacijos greičiu) įtraukiamos į kai kurių fonetinių segmentų (pavyzdžiui, priebalsių skardumo) suvokimo tyrimus (Miller, Grosjean 1981). Jos gali padėti planuoti diskursą, reikšti emocijas (Viola, Madureira 2008). Į pauzes atsižvelgiama ir analizuojant užsienio kalbos sklandumą – greta kalbėjimo greičio ir pasitaisymų jos laikomos vienu iš sklandaus kalbėjimo svetimąja kalba rodiklių (Bosker et al. 2014). Pauzių tyrimai peržengia lingvistikos ribas, jos įdomios ir rinkodaros specialistams, stebintiems, kaip skirtingas reklamos greitis veikia vartotoją (Megehee et al. 2003). Be to, kitų šalių mokslininkai į pauzes kalboje atkreipia dėmesį tirdami įvairias ligas, tokias kaip depresija, Parkinsono, Alzheimerio ligos ir pan. (Mendiratta et al. 2018; Gosztolya et al. 2018; Cannizzaro et al. 2004). Pauzės aktualios ir siekiant užtikrinti sintezuotos kalbos natūralumą (Cahn 1990). Plačiausiai ir sistemiškiausiai pauzės yra tyrinėtos B. Zellner (1994) ir T. S. Kendallo (2009). B. Zellner (1994), lygindama spontaninę ir skaitomąją kalbą, nustatė, kad sudėtingesnė komunikacinė situacija reikalauja daugiau pauzių, spontaninėje kalboje jos dažnesnės nei skaitomoje, pauzės būna ilgesnės tarp nelabai susijusių žodžių ir žymiai trumpesnės bei retesnės tarp semantiškai ir gramatiškai susijusių žodžių. T. S. Kendallo (2009) darbe analizuojamas pauzių ir kalbėjimo greičio kitimas atsižvelgiant į kalbėtojo tautybę, lytį ir regioną, kuriame gyvena. Pastebėta, kad priklausymas tam tikrai etninei grupei daro įtaką pauzėms, pavyzdžiui, afroamerikiečiai daro trumpesnes pauzes kalboje nei kitų etninių grupių atstovai. Užsienio mokslininkų darbuose analizuojamos tiek spontaninės, tiek skaitomosios kalbos pauzės, dažniausiai nagrinėjama jų trukmė, dažnumas, vieta ir funkcijos kalbos sraute.

Lietuvių kalbotyroje pauzės nedaug nagrinėtos, dažniausiai aptariamos ar epizodiškai tiriamos analizuojant intonacinę sistemą, kalbos vienetų ilgį ar kalbėjimo greitį. A. Kazlauskienė ir K. Veličkaitė (2003), tirdamos lietuvių kalbėjimo greitį iš dalies spontaninėje kalboje (diktoriai galėjo pasiruošti, ką kalbės, tačiau neskaitė užrašyto teksto), pastebėjo, kad, kalbant apie praeities įvykius, kai reikia kažką prisiminti, daromos ilgesnės pauzės ir dėl jų greitis lėtėja. G. Kundrotas (2010) tyrė lietuvių kalbos intonacinius kontūrus, o pauzės yra vienas iš intonacinės sistemos sudedamųjų elementų. I. Balčiūnienė ir L. Kamandulytė-Merfeldienė (2016) analizavo sakytinės lietuvių kalbos pasakymų ilgius ir struktūrą. Sakytinės kalbos tyrimuose pauzės svarbios kaip pasakymo ribų nuorodos, tačiau autorės pastebėjo, kad pasakymu laikyti kalbėjimo atkarpą iki pauzės ne visada tikslinga dėl minties šuolių, kalbos nutrūkimo. Apie pauzes rašo ir oratorystės tyrėjai, nes jos padeda sutelkti klausytojo dėmesį, laikytis tinkamo ritmo, taisyklingai kvėpuoti (Koženiauskienė 1999). Reikia paminėti, kad visuose aptartuose lietuvių kalbos tyrimuose pauzė nėra apibrėžiama, nekalbama, kokios trukmės tylą reikėtų laikyti pauze, o kompleksiškai, kaip atskiras tyrimo objektas, pauzės lietuvių kalboje nenagrinėtos.

Šis straipsnis – tęstinio lietuvių kalbos pauzių tyrimo dalis. Tyrimu siekiama išanalizuoti pauzių atsiradimą kalboje ir jų trukmę bei padėti suformuluoti principus, kuriais remiantis būtų galima modeliuoti sintezuotos (dirbtinės kalbos, t. y. rašytinio teksto perskaitymo balsu, naudojant specialią programinę įrangą) kalbos pauzes, kurios suteiktų natūralumo. Pauzės aktualios ir atvirkštiniuose šnekos technologijų produktuose – kalbos atpažinime (garsinės kalbos užrašymas tekstu): pauzės gali būti vienas iš signalų rašyti skyrybos ženklą. Pradiniame etape tirta pauzių trukmė skaitomuose trumpuose tekstuose ir nustatyta tendencija, kad pauzės beveik visada atsiranda ten, kur tekste yra aiški vizuali atskirtis (tarp pastraipų, sakinių), o kitais atvejais jos yra fakultatyvios (Kazlauskienė, Kalašinskaitė 2017). Tolesnį skaitomos kalbos pauzių tyrimą nutarta atlikti su ilgesniais tekstais ir jį suskaidyti į du etapus: a) nagrinėti pauzių tarp pastraipų ir sakinių trukmę (jos šiame straipsnyje vadinamos tarpfrazinėmis pauzėmis) ir b) tirti pauzes skaitomo sakinio viduje. Pirmuoju atveju pauzės daromos dėl teksto segmentavimo ir jos yra pagrindinis stambiųjų teksto segmentų ribų rodiklis. Antruoju atveju pauzės turi daugiau funkcijų (prozodinių, paralingvistinių ir kt.), be to, frazės viduje skaidymas į semantinius, sintaksinius, prozodinius vienetus dažnai gali būti paremtas ne tik pauzėmis, bet ir pagrindinio tono kaita. Todėl šiuos du svarbius garsinės kalbos elementus pravartu analizuoti drauge.

Šiame straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – nustatyti pauzių tarp skaitomo teksto pastraipų ir sakinių trukmę ir jų sąsają su šių kalbos vienetų ilgiu ir skaitymo greičiu. Tyrimo tikslui pasiekti kelti keli uždaviniai: a) nustatyti diktorių skaitymo greitį, b) nustatyti pauzių kiekį, c) išsiaiškinti pauzių trukmės ir pastraipų bei sakinių ilgio bei pauzių trukmės ir skaitymo greičio sąsajas, d) pateikti preliminarias rekomendacijas kalbos technologijų kūrėjams. Būtent dėl pastarojo uždavinio šis tyrimas skiriasi nuo kitų užsienio ir lietuvių lingvistų darbų.

Tyrimo metodologija

Tiriamąją medžiagą sudarė 48 garso įrašai, kurių bendra trukmė – 7 val. 36 min. Eksperimente dalyvavo aštuoni diktoriai: keturi vyrai ir keturios moterys, 20–25 m. amžiaus, septyni informantai yra studentai, vyrai studijuoja nehumanitarinius mokslus, moterys – humanitarinius, viena moteris turi aukštąjį nehumanitarinį išsilavinimą. Eksperimento dalyviai nėra profesionalūs diktoriai, jų skaitymo balsu įgūdžiai skiriasi. Būtina pabrėžti, kad ir neturėta tikslo įrašyti tik išraiškingai skaitančius profesionalius diktorius. Tokį pasirinkimą lemia tyrimo tikslas – kalbos atpažinimo programos orientuotos ne į pavienius kalbos vartotojus, o plačiąją kalbinę bendruomenę.

Diktoriai perskaitė šešis tekstus: ištrauką iš Balio Sruogos knygos „Dievų miškas“, Broniaus Radzevičiaus novelę „Laukais nubėga šešėliai“, dvi ištraukas iš Aistės Urbonienės mokslinio straipsnio „Moters mokslininkės įvaizdis Lietuvos moksleivių akimis“, du publicistinius straipsnius, paskelbtus naujienų portale 15min.lt: Laurynos Vireliūnaitės „Gydytojų rezidentų protestas: jaunieji medikai, bandydami išgyventi, griebiasi net egzotiškų papildomų darbų“ ir „Specialistai įspėja: bananai – ant išnykimo ribos“ (autorius nenurodytas). Bendra kiekvieno stiliaus tekstų apimtis yra apylygė. Šie tekstai pasirinkti dėl kelių priežasčių: 1) struktūros ypatumų: jie yra netrumpi, suskaidyti į nemažai pastraipų ir sakinių, 2) kalbinės įvairovės: reprezentuoja skirtingus funkcinius stilius su jiems būdinga sakinio struktūra ir leksika, jie gali turėti įtakos ir skaitymo greičiui, ir pauzių kiekiui bei jų trukmei, nors pauzacijos ir funkcinio stiliaus sąsaja nėra pagrindinis šio tyrimo objektas.

Remiantis diktorių įrašais, tekstai parengti automatiniam anotavimui (sukirčiuoti, sužymėtas žodžių šlijimas, frazių ribos, įvairūs paralingvistiniai reiškiniai, pvz., atsikrenkštimas ir pan.). Tai padaryta vadovaujantis VDU mokslininkų taikoma metodologija ir jų pasirengtais įrankiais (plačiau žr. Kazlauskienė, Raškinis 2013: 104). Įrašai buvo automatiškai anotuoti, t. y. rašytinis tekstas susietas su garsiniu įrašu (nustatytos frazių, žodžių, garsų ribos ir rašytiniame tekste, ir įraše)1. Automatiškai anotuota tiriamoji medžiaga buvo rankomis tikrinama: tikslinamos ribos tarp žodžių, dirbta su garsų analizės programa PRAAT (Boersma, Weenink 2018). Sutvarkius medžiagą, buvo rankomis nustatyta pauzių trukmė: matuota tylos momento tarp žodžių, esančių abipus sakinio pabaigos skyrybos ženklo, akustinė trukmė.

Tarpfrazinių pauzių trukmė skaitomoje kalboje

1. Diktorių skaitymo greitis

Skaitymo greičiui įtakos turi daug veiksnių: temperamentas, išsilavinimas (vidurinis ar aukštasis, humanitarinis ar gamtamokslinis), skaitymo įgūdžiai, teksto ypatumai (pasyviosios vartosenos žodžių gausa, retesnės morfologinės formos, sudėtingos sintaksinės konstrukcijos), pagaliau epizodiniai paralingvistiniai veiksniai (nuotaika, fiziologinė būsena) ir kt. Visiems šiems veiksniams aprėpti ir jų koreliacijai su skaitymo greičiu nustatyti reikėtų atskiro plataus tyrimo su gerokai didesne tiriamųjų imtimi. Šiam tyrimui skaitymo greitis aktualus dėl to, kad jis tiesiogiai lemia kalbinių segmentų (taip pat ir pauzių) trukmę, o frazės viduje ir pauzių kiekį (Kazlauskienė, Kalašinskaitė 2017). Todėl svarbu išsiaiškinti diktorių skaitymo greitį ir juo remiantis analizuoti bei interpretuoti empirinius tarpfrazinių pauzių trukmės duomenis. Net ir skirtingų funkcinių stilių tekstų pasirinkimas šiuo atveju, kaip jau minėta, buvo tik pagalbinis aspektas siekiant nustatyti bendruosius tarpfrazinių pauzių trukmės dėsningumus. Todėl lingvistiniai tekstų skirtumai, paralingvistiniai ir ekstralingvistiniai veiksniai išsamiai šiame tyrime nenagrinėjami.

Skaitymo greitis nustatytas kiekvieno teksto žodžių kiekį padalinus iš garso įrašo trukmės. Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad vidutinis diktorių skaitymo greitis – 117 žodžių per minutę.

1 lentelė. Diktorių skaitymo greitis (ž. / min)2

Tekstas

Žodžių
kiekis

Pastraipų
kiekis

Sakinių
kiekis

Diktoriai

Vidurkis

M1

M2

M3

M4

V1

V2

V3

V4

G1

703

13

74

135

136

153

140

108

98

113

113

125

G2

1276

11

112

133

135

137

138

98

96

111

113

120

M1

987

12

41

120

119

121

122

98

85

104

103

109

M2

854

12

36

120

118

130

134

101

91

103

95

112

P1

1246

38

60

133

124

136

135

110

101

101

110

119

P2

912

20

61

125

124

130

129

100

96

109

112

117

Vidurkis

128

126

135

133

103

95

107

108

117

Iš 1 lentelės matyti, kad moterys diktorės perskaitė daugiau žodžių per minutę nei vyrai (moterys nuo 126 iki 135, vyrai nuo 95 iki 108). Vadinasi, diktores moteris šiame tyrime galima būtų laikyti greitakalbėmis, o vyrus – lėtakalbiais, nors toks skirstymas, turint nedidelę imtį, yra labai sąlygiškas. Dėl šios priežasties negalima daryti kokių nors patikimesnių išvadų dėl individualių savybių, be to, jos ir nebuvo tyrimo objektas. Būtina paminėti, kad bendra įrašų trukmė ne visada yra vienareikšmis skaitymo greičio rodiklis: klausant įrašų girdėti, kad M1 skaito greičiau nei M2 ar M4. Ilgesnę jos įrašų trukmę ir mažesnį skaitymo greitį nulėmė gana dažni žodžio dalių pakartojimai, taip pat paralingvistiniai veiksniai (diktorė skaitydama neretai kosčiojo). Tokių reiškinių, žinoma, pasitaikė ir kitų diktorių įrašuose, tačiau gerokai mažiau. Imtis per maža daryti išvadas ir dėl išsilavinimo ir skaitymo greičio sąsajos. Galima tik paminėti, kad vyrai, studijuojantys nehumanitarinius mokslus, skaitė lėčiau, nors nehumanitarinį išsilavinimą turinti M4 skaitė gana greitai.

Visi diktoriai mokslinius tekstus perskaitė šiek tiek lėčiau nei grožinius ar publicistinius. Tam, matyt, įtakos turėjo vyraujantys ilgesni mokslinių tekstų sakiniai (vidutiniai ir ilgi sakiniai sudarė 70 proc., kai grožiniuose tekstuose tik 10 proc., publicistiniuose – 34 proc.) ir retesni, o gana dažnai ir ilgesni žodžiai, nors parinktas mokslinis straipsnis skaitymui balsu nesudėtingas (nėra formulių, grafinių iliustracijų ir pan., kurie šį tekstą labai išskirtų iš kitų skaitytų). Vis dėlto skaitymo greičio skirtumai nėra dideli ir daugeliu atvejų santykis tarp greičiausiai ir lėčiausiai perskaityto fragmento yra tik 1,1–1,2 karto.

2. Tarpfrazinių pauzių kiekis garso įrašuose

Skaitytuose šešiuose tekstuose vienas diktorius tarp pastraipų galėjo padaryti 100 pauzių, tarp sakinių – 275 pauzes (šiuo atveju pauzės po pastraipos neįskaičiuotos). Kaip jau minėta, pauzių ribos tikslintos rankomis ir medžiagos rankinis apdorojimas leido daryti prielaidą: kaip pauzė gali būti suvokiamas jau 20 ms (ir, žinoma, ilgesnis) tylos momentas, kuris ir psichoakustiškai girdimas kaip tyla, ir oscilogramoje bei spektrogramoje nefiksuojama akustinė energija. Kita vertus, reikia paminėti, kad kai kada remtasi ir pagalbiniais kriterijais: priebalsių asimiliacijos reiškiniais, pagrindinio tono kaita. Tiesa, šie kriterijai aktualesni fiksuojant pauzes frazių viduje. Tarpfrazines pauzes nebuvo sudėtinga nustatyti ir matuoti, nes daugeliu atvejų jos gerai girdimos ir matomos garsų analizės programoje.

Iš 2 lentelės matyti, kad po visų pastraipų pauzės yra beveik visų diktorių įrašuose. Pauzės nebuvo padarytos tik po trijų pastraipų, visos jos yra iš publicistinių tekstų. M1 ir M2 nedarė pauzių prieš labai trumpas pastraipas. V4 nestabtelėjo prieš pastraipą, prasidedančią jungtuku „tačiau“, rodančiu prieštaravimą ankstesnėje pastraipoje pradėtai minčiai. Tačiau tai tik 0,4 proc. visų pastraipų, todėl daryti kokius nors apibendrinimus gana sunku, nes šie atvejai galėjo būti atsitiktiniai (kokių nors paralingvistinių reiškinių šiose įrašo vietose neužfiksuota).

2 lentelė. Tarpfrazinių pauzių kiekis garso įrašuose

Pauzių kiekis

M1

M2

M3

M4

V1

V2

V3

V4

Tarp pastraipų

99

99

100

100

100

100

100

99

Tarp sakinių

264

275

260

272

273

273

275

275

Po kiekvieno sakinio visada stabtelėjo trys diktoriai, o ir kitų diktorių įrašuose tarp­frazinių pauzių šioje pozicijoje nebuvimas retas (sudaro tik 1,5 proc.). Pauzes tarp sakinių (kaip ir tarp pastraipų) skaitomoje kalboje „įpareigoja“ daryti sakinio pabaigos skyrybos ženklai. Skaitomas tekstas šiuo atveju daro labai didelį spaudimą: sakinio skyrybos ženklas paprastai yra jei ne pauzės, tai pagrindinio tono kaitos signalas. Taigi tokios pauzės paprastai sprendžia ne tik lingvistinius (skiria semantiškai ir gramatiškai savarankiškus vienetus), bet ir fiziologinius klausimus (suteikia progos įkvėpti oro). Jos yra gana lengvai prognozuojamos.

Greičiausiai skaičiusios diktorės tarp sakinių darė mažiau pauzių, vadinasi, galima įžvelgti nors ir nedidelę skaitymo greičio įtaką pauzėms atsirasti. Kai kuriais atvejais, kai sakiniai netrumpi, o diktoriai skaito gana lėtai (V1 ir V2), pauzė po vieno ar kito sakinio nedaroma. Taip yra, matyt, dėl to, kad tikimasi, jog užteks oro tolesniam tekstui skaityti. Klausant įrašų, iš kitų diktorių išsiskiria V1 ir V2 skaitymo balsu įgūdžiai: balse dažnai juntama abejonė, kai kurie žodžiai skaitomi itin lėtai, pakartojamos jų dalys, skaitoma labai monotoniškai, o tai galėjo nulemti kai kurių pauzių tarp sakinių nebuvimą. Tačiau šią prielaidą pagrįsti ar paneigti bus galima atlikus frazės viduje esančių pauzių išsamų tyrimą.

3. Pauzių tarp pastraipų trukmė

Remiantis užsienio mokslininkų tyrimais ir darbo su įgarsintais tekstais patirtimi (ne tik šio tyrimo metu), vidutinio ilgio pastraipomis laikytos tos pastraipos, kurios, rašant Times New Roman 12 pt šriftu, užima 7–11 eilučių (Alley 1996) arba yra sudarytos iš maždaug 150 žodžių (Connely, Forsyth 2011). Peržvelgus lietuviškus tekstus, paaiškėjo, kad į septynias eilutes telpa maždaug 90–100 žodžių, į 11 – apie 150–160 žodžių, todėl 90–160 žodžių pastraipos toliau laikomos vidutinėmis, mažiau žodžių turinčios – trumpomis, daugiau – ilgomis. Trumpų pastraipų tiriamuosiuose tekstuose rasta daugiausia – 85 proc. (publicistiniai tekstai buvo sudaryti tik iš trumpų pastraipų), vidutinių – 11 proc., ilgų – 4 proc. Dėl nedidelio vidutinių ir ilgų pastraipų kiekio jos nagrinėjamos ir aptariamos kartu.

3 lentelė. Pauzių tarp pastraipų trukmės duomenys (ms)*

Įrašai, pastraipos,
statistiniai įverčiai

M1

M2

M3

M4

V1

V2

V3

V4

Bendras
vidurkis

Grožinių tekstų įrašai

Po trumpų (16)

Vidurkis

709

813

687

493

922

1006

1019

897

818

Mediana

830

740

650

440

775

1035

895

865

740

Po vidutinių ir ilgų (6)

Vidurkis

1045

857

648

428

1178

965

1013

973

912

Mediana

930

670

655

445

890

940

980

975

795

Mokslinių tekstų įrašai

Po trumpų (13)

Vidurkis

1093

981

1004

679

982

1032

1386

1557

1148

Mediana

935

845

945

525

805

965

1255

1565

985

Po vidutinių ir ilgų (9)

Vidurkis

773

994

1340

813

1284

1398

1609

1788

1217

Mediana

730

880

1255

745

1285

1455

1685

1715

1125

Publicistinių tekstų įrašai

Po trumpų (56)

Vidurkis

719

819

642

546

984

752

1328

1091

860

Mediana

530

810

640

505

770

635

1345

980

760

Apibendrinti duomenys

Po trumpų (85)

Vidurkis

779

845

411

402

987

840

1281

1120

833

Mediana

725

805

420

400

780

780

1260

975

768

Po vidutinių ir ilgų (15)

Vidurkis

889

935

1026

626

1239

1212

1354

1439

1027

Mediana

855

810

1065

535

1115

1075

1275

1275

859

Bendras vidurkis

795

858

754

567

1010

896

1290

1775

993

Bendra mediana

770

800

735

510

800

845

1255

1020

842

* Šioje ir 4 lentelėje greta nurodomo pastraipos ar sakinio ilgio parašytas tokių vienetų kiekis tiriamojoje medžiagoje.

Iš 3 lentelėje pateiktų apibendrintų duomenų matyti, kad pauzės tarp pastraipų gali būti vidutiniškai nuo 400 ms iki 1800 ms. Po vidutinių ir ilgų pastraipų pauzės, palyginti su trumpomis, pailgėja 1,2 karto, jų trukmės vidurkiai ir medianos didesni nei pauzių po trumpų pastraipų, skirtumas statistiškai reikšmingas (apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė didesnė už kritinę 4>1,9, pasikliaujamieji intervalai nepersidengia 854÷925 ms ir 992÷1188 ms). Tačiau konkrečių diktorių duomenys, ypač grožinių tekstų, yra įvairesni, plg. M3, M4, V2, V3 vidurkius ir medianas, kurie yra panašūs ir po trumpų, ir po ilgesnių pastraipų, o kai kurių net ir didesni po trumpų pastraipų. Taigi, perskaitę ilgą pastraipą, diktoriai gali stabtelėti tiek pat laiko, kaip ir po trumpos pastraipos.

Apibendrinti duomenys rodo, kad esama sąsajos tarp skaitymo greičio ir pauzių tarp pastraipų trukmės: lėtakalbių diktorių pauzės po trumpų pastraipų yra 1,7 karto, po ilgesnių – 1,5 karto ilgesnės nei greitakalbių, pauzių trukmės vidurkiai ir medianos didesni nei greitakalbių, skirtumai statistiškai reikšmingi (lėtakalbių diktorių apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė didesnė už kritinę reikšmę atitinkamai po trumpų ir ilgesnių pastraipų 9,7>1,9 ir 4,8>1,9, pasikliaujamieji intervalai 687÷757 ms ir 1000÷1114 ms po trumpų pastraipų, 761÷978 ms ir 1170÷1452 ms po ilgesnių pastraipų). Peržvelgus konkrečius kiekvieno diktoriaus duomenis, matyti, kad yra bendrąją tendenciją neatitinkančių atvejų (plg. M1, M3, V1 pauzes moksliniuose tekstuose). Vadinasi, lėčiau skaitančiųjų pauzės tarp pastraipų gali būti panašios trukmės, kaip ir greitai skaitančiųjų.

4. Pauzių tarp sakinių trukmė

Visi sakiniai suskirstyti į labai trumpus (sudarytus iš 1–8 žodžių), trumpus (9–17 žodžių), vidutinius (18–30 žodžių), ilgus (31–46 žodžių) ir labai ilgus (46 ir daugiau žodžių) (dėl tokio skirstymo žr. Bitinienė 2001; Leonavičienė 2010). Labai trumpų sakinių tekstuose pasitaikė 83, trumpų – 118, vidutinio ilgio – 62, ilgų – 9, labai ilgų – tik 3. Kadangi labai ilgų sakinių tekstuose pasitaikė mažai, jie priskirti prie ilgų sakinių.

Iš 4 lentelėje pateiktų pauzių po skirtingo ilgio sakinių trukmės apibendrintų vidurkių matyti, kad trumpiausios pauzės yra po labai trumpų sakinių, po trumpų sakinių jos pailgėja 1,3 karto, po vidutinių ir ilgų – 1,4 karto. Taigi ilgėjant sakiniams daugeliu atvejų ilgėja ir pauzės po jų. Tačiau trukmės skirtumas tarp trumpų, vidutinių ir ilgų sakinių yra labai nedidelis, nors jis statistiškai nereikšmingas tik tarp vidutinių ir ilgų sakinių (žr. 5 lent.). Išanalizavus pauzių medianas, gaunamos panašios tendencijos. Po trumpų sakinių pauzės 1,1 karto, po vidutinių 1,2 karto, po ilgų 1,4 karto ilgesnės nei po labai trumpų. Apskritai pauzės tarp sakinių gali būti nuo 200 ms iki 1300 ms.

4 lentelė. Pauzių tarp sakinių trukmės duomenys (ms)

Įrašai, sakiniai,
statistiniai įverčiai

M1

M2

M3

M4

V1

V2

V3

V4

Bendras
vidurkis

Grožinių tekstų įrašai

Po labai trumpų (71)

Vidurkis

375

487

309

293

507

754

574

493

474

Mediana

370

470

230

340

480

660

500

480

440

Po trumpų (73)

Vidurkis

510

559

432

407

687

867

811

645

615

Mediana

410

550

460

400

590

780

700

610

540

Po vidutinių (13)

Vidurkis

432

526

517

450

640

897

1160

766

672

Mediana

420

550

450

450

560

860

1290

740

550

Po ilgų (3)

Vidurkis

403

580

977

407

793

850

460

1190

597

Mediana

370

590

740

390

840

870

440

1360

740

Mokslinių tekstų įrašai

Po labai trumpų (1)

Vidurkis

690

880

940

440

40

540

1280

680

686

Mediana

690

880

940

440

40

540

1280

680

685

Po trumpų (15)

Vidurkis

367

632

463

453

479

644

880

620

565

Mediana

390

620

450

420

440

520

720

600

520

Po vidutinių (28)

Vidurkis

453

693

669

450

570

761

803

950

675

Mediana

400

695

690

450

580

620

700

685

610

Po ilgų (8)

Vidurkis

378

631

648

463

675

799

971

819

685

Mediana

315

660

685

415

650

850

795

770

685

Publicistinių tekstų įrašai

Po labai trumpų (11)

Vidurkis

305

526

208

423

335

438

493

451

397

Mediana

310

500

210

470

370

440

400

500

400

Po trumpų (30)

Vidurkis

334

570

334

365

426

615

855

567

508

Mediana

320

560

340

395

400

660

720

545

475

Po vidutinių (21)

Vidurkis

412

619

470

441

553

728

800

573

574

Mediana

340

630

450

450

480

630

720

530

530

Po ilgų (1)

Vidurkis

280

600

740

370

360

590

360

640

498

Mediana

280

600

740

370

360

590

360

640

485

Apibendrinti duomenys

Po labai trumpų (83)

Vidurkis

369

497

303

312

479

710

572

490

467

Mediana

360

480

230

350

460

630

500

480

436

Po trumpų (118)

Vidurkis

447

571

411

402

594

774

831

622

582

Mediana

390

560

420

400

520

690

710

560

531

Po vidutinių (62)

Vidurkis

435

633

569

471

579

778

877

784

641

Mediana

400

630

530

470

560

640

710

620

570

Po ilgų (12)

Vidurkis

376

616

738

441

678

794

793

897

667

Mediana

315

640

720

390

650

850

740

785

636

Bendras vidurkis

415

565

430

392

560

751

757

631

563

Bendra mediana

380

550

420

400

520

680

670

560

523

5 lentelė. Pauzių tarp sakinių trukmės statistinis vertinimas

Sakiniai

Apskaičiuota ir kritinė
Studento kriterijaus reikšmės

Standartinis
nuokrypis (ms)

Pasikliaujamieji
intervalai (ms)

Labai trumpi sakiniai

Trumpi sakiniai

7>2

308

338

443÷490

560÷603

Labai trumpi sakiniai

Vidutiniai sakiniai

9>2

308

342

443÷490

611÷671

Labai trumpi sakiniai

Ilgi sakiniai

5,9>1,9

308

312

443÷490

604÷729

Trumpi sakiniai

Vidutiniai sakiniai

3>2

338

342

560÷603

611÷671

Trumpi sakiniai

Ilgi sakiniai

2,3>1,9

338

312

560÷603

604÷729

Vidutiniai sakiniai

Ilgi sakiniai

0,6<1,9

342

312

611÷671

604÷729

Jei būtų analizuojami konkrečių diktorių duomenys, paaiškėtų, kad bendroji tendencija ne visada išlieka. Pavyzdžiui, M1, V1, V2 pauzių po vidutinio ilgio sakinių trukmės vidurkiai yra šiek tiek mažesni nei pauzių po trumpų sakinių. M1, M2, M4, V3 pauzių po ilgų sakinių vidurkiai mažesni nei po vidutinių sakinių.

Pauzių trumpinimą po ilgesnių sakinių galėjo lemti pačių sakinių struktūra. Labai trumpi sakiniai paprastai yra vientisiniai, jų viduje stabtelima labai retai. Pauzės nėra reikalingos nei dėl fiziologinių, nei dėl gramatinių priežasčių. Žinoma, pauzių gali atsirasti dėl įvairių prozodinių ir paralingvistinių reiškinių. Trumpi sakiniai taip pat gana lengvai perskaitomi vienu atsikvėpimu arba reikalauja tik trumpo atsikvėpimo viduryje ir gale. Vidutinio ilgio ir ilgi sakiniai yra net vizualiai ilgesni, užima daugiau nei vieną eilutę, jie būna sudėtiniai arba turi nemažai išplėstinių sakinio dalių ar kitų elementų, išskiriamų skyrybos ženklais, neretai implikuojančių ir gana aiškiais pauzes. Skaitant tokius sakinius, svarbus semantinis-gramatinis teksto skaidymas, todėl pauzių beveik neįmanoma išvengti, greičiausiai jų sąskaita diktoriai gali trumpinti pauzes po ilgesnių sakinių. Tačiau išsami frazės viduje daromų pauzė analizė yra jau kito tyrimo etapo objektas.

Išvados

Išanalizavus aštuonių diktorių skaitytus šešis tekstus (iš viso apie 6 tūkst. žodžių), galima daryti tokias išvadas:

1. Pauzes tarp pastraipų paprastai daro visi skaitantieji balsu. Jų trukmė priklauso nuo skaitymo greičio: greičiau skaitančiųjų pauzės yra vidutiniškai nuo 400 ms iki 1340 ms, lėčiau skaitančiųjų – nuo 750 ms iki 1800 ms. Bendrosios pauzių trukmės ir pastraipų ilgio sąsajos tendencijos yra panašios ir nepriklauso nuo skaitymo greičio: po trumpų pastraipų pauzės yra trumpiausios, o po ilgesnių pastraipų jos yra 1,2 karto ilgesnės.

2. Pauzės tarp skaitomų sakinių taip pat beveik visada daromos. Greičiau skaitančiųjų pauzės vidutiniškai yra nuo 200 ms iki 980 ms, lėčiau skaitančiųjų – nuo 340 ms iki 1360 ms. Ilgėjant sakiniams, ilgėja ir pauzės po jų (iki 1,4 karto). Tačiau po ilgų sakinių jos gali būti tokios pačios trukmės, kaip ir po vidutinių sakinių.

3. Pauzės tarp pastraipų vidutiniškai yra 1,8 karto ilgesnės už pauzes tarp skaitomų sakinių. Vadinasi, siekiant sintezuotos kalbos natūralumo tarp pastraipų derėtų daryti beveik dvigubai ilgesnes pauzes nei tarp sakinių. Kalbos atpažinimo atveju beveik dvigubai ilgesnės pauzės gali būti signalas tekstą užrašyti iš naujos eilutės.

Natūralioje kalboje yra daug veiksnių, lemiančių pauzių atsiradimą ir jų trukmę, pavyzdžiui, semantiniai ir gramatiniai žodžių ryšiai, prozodiniai reiškiniai ir pan. Tačiau kol kas jie nelabai paklūsta automatinei lietuvių kalbos analizei, jų negalima atpažinti garsinės kalbos signale, kompiuterinis prognozavimas yra labai sudėtingas, o kalbos technologijų reikmėms gal iš dalies ir per ankstyvas – reikėtų atlikti kur kas daugiau tyrimų. Vis dėlto kai kurie gautų rezultatų aspektai gali būti pravartūs, todėl ateityje reikėtų išsamiai tirti skaitomos kalbos frazės viduje daromų pauzių trukmę ir, žinoma, nagrinėti spontaninės kalbos pauzes.3

Literatūra

Alley, M., 1996. The Craft of Scientific Writing. New York: Springer.

Balčiūnienė, I., Kamandulytė-Merfeldienė, L., 2016. Dabartinės sakytinės lietuvių kalbos pasakymų ilgis ir struktūra. Lietuvių kalba, 10, p. 1–13. Prieiga: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/1378/1/ISSN1822-525X_2016_N_10.pdf [Žiūr. 2020 01 29]. https://doi.org/10.15388/Lietkalb.2016.10.9914

Beller, G., Hueber, T., Schwartz, D., Rodet, X., 2006. Speech rates in French expressive speech. In Speech Prosody, Dresden, May 2006, SproSig, ISCA. Prieiga: http://articles.ircam.fr/textes/Beller06a/index.pdf [Žiūr. 2020 01 29]

Benki, J., Broome, J., Conrad, F., Groves, R., Kreuter, F., 2011. Effects of speech rate, pitch and pausing on survey participation decisions. In: American Association for Public Opinion Research. Prieiga: http://ww2.amstat.org/sections/SRMS/Proceedings/y2011/Files/400189.pdf [Žiūr. 2018 04 28]

Bitinienė, A., 2001. Grožinio stiliaus prozos tekstų tiesioginės kalbos sakinio ilgis ir struktūra. Kalbotyra, 50 (1), p. 17–28. Prieiga: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2001~1367161842738/DS.002.0.01.ARTIC [Žiūr. 2018 04 28].

Boersma, P., Weenink, D., 2018. Praat: doing phonetics by computer, version 6.035. Prieiga: www.praat.org [Žiūr. 2020 01 29].

Bosker, H. R., Pinget, A. F., Quené, H., Sanders, T., De Jong, N. H., 2013. What makes speech sound fluent? The contributions of pauses, speed and repairs. Language Testing, 30 (2), 159–175. Prieiga: https://pure.mpg.de/rest/items/item_1900124_2/component/file_1900123/content [Žiūr. 2020 01 29]. https://doi.org/10.1177/0265532212455394

Cahn, J. E., 1990. The generation of affect in synthesized speech. Journal of the American Voice I/O Society, 8 (1), pp. 1–19. Prieiga: http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.435.9599&rep=rep1&type=pdf [Žiūr. 2020 01 29]

Cannizzaro, M., Harel, B., Reilly, N., Chappell, Ph., Snyder, P. J., 2004. Voice acoustical measurement of the severity of major depression. Brain and Cognition, 56, pp. 30–35. Prieiga: http://www.sci.brooklyn.cuny.edu/~levitan/nlp-psych/papers/cannizarro04.pdf [Žiūr. 2019 01 04]. http://dx.doi.org/10.1016/j.bandc.2004.05.003

Connelly, J., Forsyth, P., 2011. Essay Writing Skills. Essential Techniques to Gain Top Grades. London: Kogan Page.

Gosztolya, G., Vincze, V., Toth, L., Pakaski, M., Kalman, J., Hoffmann, I., 2018. Identifying Mild Cognitive Impairment and mild Alzheimer’s disease based on spontaneous speech using ASR and linguistic features. Computer Speech and Language, 53, pp. 1–17. Prieiga: http://www.inf.u-szeged.hu/~ggabor/publlist/2019-csl.pdf [Žiūr. 2020 01 29]. http://dx.doi.org/10.1016/j.csl.2018.07.007

Kazlauskienė, A., Kalašinskaitė, E., 2017. Pauzių trukmė skaitomoje lietuvių kalboje. Kalbų studijos, 31, p. 71–82. Prieiga: https://eltalpykla.vdu.lt/bitstream/handle/1/35611/ISSN2029-7203_2017_N_31.PG_71-82.pdf?sequence=1 [Žiūr. 2018 12 23]. http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.0.31.18653

Kazlauskienė, A., Raškinis, G., 2013. Intonuoto garsyno kūrimo principai. Žmogus ir žodis, 15 (1), p. 101–110. Prieiga: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2013~ISSN_1392-8600.V_15.N_1.PG_101-110/DS.002.0.01.ARTIC [Žiūr. 2018 04 28]

Kazlauskienė, A., Veličkaitė, K., 2003. Pastabos dėl lietuvių kalbėjimo tempo. Acta Linguistica Lithuanica, 48, 49–57. Prieiga: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367164520655/J.04~2003~1367164520655.pdf [Žiūr. 2020 01 29]

Kendall, S. T., 2009. Speech Rate, Pause, and Linguistic Variation: An Examination Through the Sociolinguistic Archive and Analysis Project. Doctoral dissertation, Duke University, Durham, NC. Prieiga: https://pdfs.semanticscholar.org/1f2c/d009a0a5cc77f4d676f1a6659a5936b147a3.pdf [Žiūr. 2020 01 29]

Koženiauskienė, R., 1999. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Kundrotas, G., 2010. Lietuvių kalbos intonacinių kontūrų funkcinės galimybės. Žmogus ir žodis, 12 (1), p. 13–19. Prieiga: http://www.biblioteka.vpu.lt/zmogusirzodis/PDF/didaktinelingvistika/2010/kundr42-47.pdf [Žiūr. 2019 01 03]

Leonavičienė, A., 2010. Sakinių ilgis – publicistinio ir šnekamojo stiliaus sandūros tekstuose požymis. Kalbotyra, 62 (1), p. 95–107. Prieiga: http://www.zurnalai.vu.lt/kalbotyra/article/viewFile/7646/5523 [Žiūr. 2018 04 28]. https://doi.org/10.15388/Klbt.2010.7646

Megehee, C. M., Dobie, K., Grant, J., 2003. Time versus pause manipulation in communications directed to the young adult population: does it matter? Journal of Advertising Research, 43 (3), pp. 281–292. Prieiga: http://data.adic.co.kr/lit/publication/tmp/A9001220/A9001220.pdf [Žiūr. 2020 01 29]. https://doi.org/10.1017/S0021849903030277

Miller, J. L., Grosjean, F., 1981. How the components of speaking rate influence perception of phonetic segments. Journal of Experimental Psychology: Human Perception and Performance, 7 (1), pp. 208–215. Prieiga: https://pdfs.semanticscholar.org/6c5f/520b1a6e4bfda506737470f7dc38afee2da9.pdf [Žiūr. 2020 01 29]. https://doi.org/10.1037/0096-1523.7.1.208

Trouvain, J., Koreman, J., Erriquez, A., Braun, B., 2001. Articulation Rate Measures and Their Relation to Phone Classification in Spontaneous and Read German Speech. In: Proc. of ITRW on Adaptation Methods for Speech Recognition, Sophia Antipolis, France, pp. 155–158. Prieiga: http://ling.uni-konstanz.de/pages/home/braun/articles/trouvain_et_al_2001.pdf [Žiūr. 2018 04 28].

Viola, I. C., Madureira, S., 2008. The roles of pause in speech expression. Fourth International Conference on Speech Prosody, Campinas, Brazil, pp. 721–724. Prieiga: https://pdfs.semanticscholar.org/1365/c596ccc881af3b76cfe76ad25bd0d54f7d8f.pdf [Žiūr. 2019 01 04].

Zellner, B., 1994. Pauses and the temporal structure of speech. In: Ed. E. Keller. Fundamentals of speech synthesis and speech recognition, Chichester: John Wiley, pp. 41–62. Prieiga: http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.36.1414&rep=rep1&type=pdf [Žiūr. 2018 04 28].

1 Autorės dėkoja kolegai prof. dr. Gailiui Raškiniui už pagalbą tvarkant empirinius duomenis.

2 Šioje lentelėje diktorių skiltyse M raide pažymėta moterys diktorės, V – vyrai, tekstų skiltyje G – grožiniai, M – moksliniai, P – publicistiniai tekstai.

3 Autorės nuoširdžiai dėkoja anoniminiams recenzentams, kurių pastabos, o ypač klausimai atkreipė dėmesį į tyrimo aprašą, kai kurių teiginių (mums lyg ir savaime suprantamų, bet nelabai aiškių kiek atokesniuose nuo mūsų filologijos tyrimo laukuose dirbantiems mokslininkams) aktualizavimą.