Respectus Philologicus
Respectus Philologicus
Download

Respectus Philologicus eISSN 2335-2388
2021, vol. 39 (44), pp. 173–184 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2020.39.44.86

Kiek istorinės informacijos esama dvikalbiuose žodynuose?

Aušra Valančiauskienė
Vilniaus universitetas, Taikomosios kalbotyros institutas
Vilnius University, Institute of Applied Linguistics
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva
Lietuvių kalbos institutas
Institute of the Lithuanian Language
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva
E. paštas ausra.valanciauskiene@flf.vu.lt
Moksliniai interesai: kalbų testavimas, lingvodidaktika, dvikalbė leksikografija
Scientific interests: language testing, linguadidactics, bilingual lexicography

Santrauka. Vystantis struktūrinei semantikai, buvo itin pabrėžiamas skirtumas tarp enciklopedinių ir lingvistinių žodynų, ir šiuose negalėjo būti jokių enciklopedinių žinių arba jos turėjo būti sumažintos iki minimumo. Vėliau suvokta, kad neįmanoma parengti žodyno nenaudojant enciklopedinių paaiškinimų, kurie padaro žodyną patrauklesnį, įdomesnį skaityti ir taip labiau naudojamą. Tai ypač aktualu rengiant dvikalbius žodynus – juk juose derinamos ne tik dvi kalbos, bet ir dvi kultūros. Šiuolaikinių žodynų antraštynuose yra nemažai leksikos, susijusios su pažintinėmis sritimis (fizika, medicina, botanika ir t. t.), tad joms paaiškinti pateikiama įvairi enciklopedinė informacija. Straipsnyje analizuojamas vienõs iš enciklopedinių žinių srities – istorinių žinių – pateikimas keturių dvikalbių žodynų mikrostruktūroje ir iš dalies makrostruktūroje. Tyrimas atliktas taikant aprašomąjį bei analitinį metodus. Tyrimo šaltiniu pasirinktì šie žodynai: Broniaus Piesarsko Didysis lietuvių-anglų kalbų žodynas (2006), Antano Lyberio Lietuvių-rusų kalbų žodynas (2015), Danguolės Melnikienės Didysis lietuvių-prancūzų kalbų žodynas (2012) ir Evaldos Jakaitienės bei Sturlos Berg-Olsen Lietuvių-norvegų kalbų žodynas (2016).

Reikšminiai žodžiai: dvikalbiai žodynai, enciklopedinė informacija, istorinės žinios.

How much is Historical Knowledge Present in Bilingual Dictionaries?

Abstract. During the development of structuralist semantics, there was a strong emphasis on distinguishing encyclopaedic and linguistic dictionaries. In the latter, any reference to encyclopaedic knowledge should be absent or kept to a minimum. Later it was realised that it is impossible to write a dictionary without using any encyclopaedic explanations. Those explanations make a dictionary more attractive, more interesting to read, and therefore more usable. This is particularly important when preparing bilingual dictionaries because it is two languages and two cultures that are being aligned and compared. As lexica related to cognitive fields (physics, medicine, botany, etc.) is incorporated into the nomenclature of modern dictionaries, relevant encyclopaedic information is then added by way of explanation. Accordingly, this article examines, based on analytical and descriptive methods, how historical knowledge is presented in the micro-and partly macro-structures of four dictionaries: The Great Lithuanian-English Dictionary (2006), Lithuanian-Russian Dictionary (2015), The Great Lithuanian-French Dictionary (2012) and Lithuanian-Norwegian Dictionary (2016).

Keywords: bilingual dictionaries, encyclopaedic information, historical knowledge.

Submitted 09 July 2020 / Accepted 15 November 2020
Įteikta 2020 07 09 / Priimta 2020 11 15
Copyright © 2021 Aušra Valančiauskienė. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License CC BY-NC-ND 4.0, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium provided the original author and source are credited.

Įvadas

Ne paslaptis, kad nemãžai daliai visuomenės šiais laikais vienu pagrindinių informacijos šaltinių tampa Vikipedija, kurioje teoriškai galima rasti kone visus ieškomus dalykus. Tačiau kiek šioje internetinėje enciklopedijoje „kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės“ (Vikipedija), pateikiamà informacija yra patikimà? Juk net Larry Sangeris, vienas Vikipedijos įkūrėjų, draudė savo studentams mokymuisi naudotis šia enciklopedija, o pasak Encyclopedia Britannica, laisvas ir lengvas Vikipedijos prieinamumas daro jos informaciją pernelyg pažeidžiamą. Tradiciniuose informacijos šaltiniuose – enciklopedijose ir žodynuose, juolab jei jie yra popieriniai, – ši informacija nėra taip greitai surandama, užtat yra kur kas patikimesnė (Melnikienė et al., 2018, p. 207).

Žodynai neapsiriboja kalbine informacija, juose randame ir su pasauliu susijusių, kitaip tariant, enciklopedinių žinių. Kaip teigia Hartmannas ir Jamesas, enciklopedinė informacija yra viena iš informacijos kategorijų, pagrįsta faktinėmis žiniomis. Palyginus su kalbine informacija, enciklopedinės žinios yra labiau susijusios su objektyvios tikrovės vaizdavimu, o ne su ją nurodančiais žodžiais ar frazėmis. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad praktikoje sunku nubrėžti griežtą ribą tarp faktinių ir leksinių žinių (Hartmann, James, 1998, p. 49; Jakaitienė, 2005, p. 37). Zgusta įsitikinęs, kad enciklopediškumo esama daugelyje žodynų, o nemažà dalis vardų žodynų yra grynai enciklopedinio pobūdžio (Zgusta, 1971, p. 199). Anot Jakaitienės, aiškinant rečiau vartojamų žodžių reikšmes, kartais prireikia enciklopedinės informacijos, pvz., pateikiant tautų ar genčių, etnografinių reiškinių ar daiktų pavadinimų reikšmes (Jakaitienė, 2005, p. 37). Daugelyje žodynų enciklopediniai elementai pateikiami straipsniuose kaip dalis vadinamosios enciklopedinės definicijos arba kaip atskira dalis, pateikiamà prieš arba po žodyno korpuso (Hartmann, James, 1998, p. 49). Žodynuose enciklopedinės informacijos yra mažiau nei enciklopedijose – juk žodyno tikslas yra aprašyti žodį, o ne perteikti informaciją apie referentą (Kiefer, 1988, p. 8). Tačiau Vladimiras Gakas tvirtina, kad dvikalbiuose žodynuose enciklopedinės informacijos, susijusios su šalies realijomis, turėtų būti daugiau nei vienakalbiuose žodynuose (Gak, 1988, p. 48). Ir tai suprantama – juk dvikalbis žodynas gretina ne tik dvi kalbas, bet ir dvi kultūras.

Enciklopedinių žinių pateikimas žodynuose nėra plačiai tyrinėtas. Ferencas Kieferis, įžvelgęs tris informacijos rūšis žodynuose – lingvistinę, konceptualiąją ir enciklopedinę, – tvirtina, kad žodynuose tam tikrų leksinių vienetų aprašymuose esama enciklopedinės informacijos (Kiefer, 1988, p. 8). Piotras Wnękas ir Brigita Bendoraitytė-Vnęk tyrė enciklopedinės ir lingvistinės informacijos mastą šiuolaikiniuose anglų kalbos vienakalbiuose žodynuose ir priėjo prie išvados, kad britų žodynuose enciklopedinės informacijos esama daugiau nei amerikiečių žodynuose (Wnęk, Bendoraitytė-Vnek, 2012). Valentyna Skybina ir Nataliya Bytko, analizavusios Australijos ir Indijos anglų kalbos žodynus, konstatavo, kad juose enciklopedinės informacijos esama daugiau nei lingvistinės (Skybina, Bytko, 2015). Melnikienė ir kt. tyrimo objektu pasirinko tris skirtingų laikotarpių prancūzų kalbos žodynus ir kiekybiniu bei kokybiniu aspektu analizavo juose pateiktą enciklopedinę informaciją (Melnikienė et al., 2018, p. 207–219). Šio straipsnio autorė yra nagrinėjusi geografinių žinių pateikimą ir su jomis susijusių antraštinių žodžių aprašą keturiuose dvikalbiuose Lietuvoje leistuose žodynuose (Valančiauskienė, 2019, p. 1–7).

Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti, kaip keturiuose Lietuvoje leistuose dvikalbiuose žodynuose pateikiamà ir aprašoma dar vienõs, su enciklopedinėmis žiniomis susijusios, srities leksika. Tùrimos omenyje istorinės žinios, kurios itin svarbios dvikalbiuose žodynuose, siekiančiuose sugretinti ne tik dvi kalbas, bet ir dvi kultūras. Tyrimo šaltiniu pasirinkus Broniaus Piesarsko Didįjį lietuvių-anglų kalbų žodyną (2006) toliau – DLAKŽ), Antano Lyberio Lietuvių-rusų kalbų žodyną (2015, šeštasis pataisytas ir papildytas leidimas) (toliau – LRKŽ), Danguolės Melnikienės Didįjį lietuvių-prancūzų kalbų žodyną (2012, antrasis pataisytas ir papildytas leidimas) (toliau – DLPKŽ) ir Evaldos Jakaitienės bei Sturlos Berg-Olsen Lietuvių-norvegų kalbų žodyną (2016, penktasis pataisytas ir papildytas leidimas) (toliau – LNKŽ), buvo nuosekliai taikomi kokybiniai  aprašomasis ir analitinis, taip pat kiekybiniai metodai. Pirmajame etape istorinę informaciją pateikiantys žodžiai ir jų junginiai buvo atrinktì iš Ramutės Bingelienės B2 / C1 lygio lietuvių kalbos leksikos mokymosi sąsiuvinių Kad nepritrūktų žodžių (I, II dalys, 2014). Vėliau Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DLKŽe) buvo ieškoma lemų, turinčių pažymą istor. ir sutampančių su leksikos mokymosi sąsiuviniuose rastais žodžiais. Paskutiniajame etape išanalizuotas istorinių žinių pateikimas pasirinktų keturių dvikalbių žodynų mikrostruktūroje (straipsnyje) ir iš dalies makrostruktūroje (korpuse).

Lingvistiniai žodynai vs. enciklopediniai žodynai

Pirmiausia žodynai skiriami pagal juose pateikiamõs informacijos pobūdį, t. y. į lingvistinius ir enciklopedinius (Zgusta, 1971, p. 198199; Jakaitienė, 2005, p. 3738). Pirmuosiuose pateikiama kalbinė informacija apie visus tam tikrame žodyne pateiktus žodžius (pvz., žinios apie rašybą, gramatiką, tarimą, žodžių etimologiją, leksinių vienetų reikšmes), o antruosiuose – įvairiapusės enciklopedinės informacijos apie tais žodžiais žymimas realijas (Hartmann, James, 2001, p. 81). Zgusta nurodo, kad enciklopediniai žodynai pirmiausia susiję su leksinių vienetų denotatais: juose pateikiama informacija apie fizinį ar nefizinį ekstralingvistinį pasaulį (Zgusta, 1971, p. 198).

Pasak Vladimiro Gako, skirtumas tarp enciklopedinių ir lingvistinių žodynų buvo itin pabrėžiamas vystantis struktūrinei semantikai, todėl lingvistiniuose žodynuose negalėjo būti jokių enciklopedinės ar ekstralingvistinės prigimties užuominų arba jos turėjo būti sumažintos iki minimumo. Pavyzdžiui, buvo pabrėžiama, kad reikia kreipti dėmesį į tai, kad lingvistiniame žodyne vietoj kalbinės definicijos neatsirastų enciklopedinės definicijos. Taigi buvo atskirtos paprastos „nemokslinės“ sąvokos, sukurtos remiantis kasdiene žmonių patirtimi, ir moksliniai konceptai, sukurti tyrimais. Tik kasdienės sąvokos turėjo teisę būti cituojamos lingvistiniame žodyne, o kitos galėjo pasirodyti tik enciklopediniuose žodynuose (Gak, 1988, p. 47).

Gako manymu, enciklopedinių ir lingvistinių žodynų priešprieša nėra absoliuti: leksikografinė praktika nepatvirtino struktūralistų tezės, ir tampa vis labiau akivaizdu, kad neįmanoma parengti žodyno nenaudojant ekstralingvistinių ar enciklopedinių paaiškinimų. Anot Gako, rengiant žodyną negalima ignoruoti išorinio pasaulio arba vadinamųjų enciklopedinių žinių. Jis teigia nekalbąs apie skirtumo tarp enciklopedinio ir lingvistinio žodyno panaikinimą, bet apie tyrimą, kaip enciklopedinė (ar ekstralingvistinė1) informacija turėtų būti pateikta lingvistiniame žodyne ir kaip ji turėtų būti jame reprezentuojama. Kalbėdamas apie enciklopedinę informaciją žodynuose, Gakas pateikia tokias išvadas:

1) ekstralingvistinės nuorodos žodynuose yra neišvengiamos;

2) tos nuorodos yra būtinos, ypač tada, kai kalbama apie socialines, istorines, nacionalines, religines ar mokslines realijas;

3) galiausiai, šios nuorodos yra pageidautinos, kadangi padaro žodyną patrauklesnį, įdomesnį skaityti ir taip labiau naudojamą (Gak, 1988, p. 48).

Visuomenės gyvenimas labai susijęs su kalba, o žodynai tą gyvenimą atspindi, tad enciklopedinės informacijos pateikimas žodynuose išties yra būtinas, atitinka žodynų vartotojų poreikius ir praturtina juos naujomis žiniomis.

Enciklopedinė informacija lingvistiniame žodyne

Enciklopedinė informacija lingvistiniame žodyne pateikiama įvairiai: prieduose (pvz., geografinių vardų, asmenvardžių, tautovardžių sąrašai), antraštyne yra nemažai leksikos, susijusios su pažintinėmis sritimis (fizika, medicina, botanika ir t. t.), kurioms paaiškinti žodyno straipsnyje pateĩkiama įvairiõs enciklopedinės informacijos. Yra žodynų, pateikiančių priedų apie enciklopedinės informacijos įtraukimą. Pavyzdžiui, Oksfordo anglų kalbos žodyno (Oxford Dictionary of English. Second edition, 2003, toliau – OED) priede Encyclopedic Material (encikopediniai duomenys) rašoma: „Kai kurie britų žodynai neįtraukia asmenų, vietų pavadinimų ar kitų tikrinių vardų. Tai aiškinama žodžių ir faktų atskyrimu, kuriuo remiantis žodynai pateikia žodžius, o enciklopedijos ir kiti žinynai – faktus. Toks skyrimas įdomus, tačiau labiau teorinis, nes praktikoje žodžiai ir faktai žymia dalimi sutampa: tokie vardai kaip Šekspyras arba Anglija yra tiek pat kalbos dalys, kaip ir žodžiai drama arba kalba ir priklauso žodynų sričiai“. Toliau žodyno vartotojai informuojami, kad „žodyne yra daugiau nei 4500 straipsnių, skirtų vietovardžiams, 4000 biografinių straipsnių ir daugiau nei 3000 kitų tikrinių vardų“. Įdomu tai, kad minėtas žodynas pateikia Didžiosios Britanijos ir Jungtinės Karalystės, Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir JAV ministrų pirmininkų bei prezidentų sąrašą, Anglijos ir Jungtinės Karalystės karalių ir karalienių sąrašą, Boforto vėjo intensyvumo skalę. Taigi, kaip matyti, enciklopedinės informacijos šiame žodyne esama daug ir gana įvairiõs.

Jeanas Pruvost, parašęs prancūzų vienakalbių mokomųjų žodynų analitinę apžvalgą (Pruvost, 2002), taip pat atkreipė dėmesį į enciklopedinių žinių pateikimo įvairovę. Pavyzdžiui, M. de Wailly parengto žodyno Dictionnaire portatif de la langue françoise, extrait du grand Dictionnaire de Pierre Richelet, kiekvieno tomo gale randamas karalysčių, provincijų, miestų ir apylinkių sąrašas (Ten pat, p. 61); Pierre-Claude-Victoire’as Boiste’as, 1800 m. išleidęs Dictionnaire universel de la langue française, pateikė daugybę priedų: homonimų ir paronimų lenteles, sinonimų sąrašą, rimų žodyną, tikrinių daiktavardžių žodyną, istorinį, mitologinį bei geografinį žodyną (Ten pat, p. 62–63); Petit Larousse illustré, pasirodęs 1905 m., yra sudarytas iš trijų dalių: pirmojoje – „Prancūzų kalba“, tada – garsieji rožiniai puslapiai, siūlantys lotyniškus ir užsienietiškus posakius, galiausiai – trečioji dalis, pavadinta „Istorija ir geografija“, kurioje pateikti tikriniai daiktavardžiai. Petit Larousse illustré sukūrė mokomojo žodyno modelį: pirmoje dalyje pateikiami pagrindiniai kalbos žodžiai (su enciklopediniais komentarais, kur reikia), o antroje – tikriniai daiktavardžiai. Dažniausiai yra ir priedas su lotyniškais, užsienietiškais bei garsių žmonių posakiais (Ten pat, p. 69). Kitas žodynas – Dictionnaire super Major Larousse (1994) – yra iš dviejų dalių: pirmoji dalis skirta paprastiesiems daiktavardžiams, o antroji – tikriniams daiktavardžiams, žemynų ir šalių sąrašui, žemėlapiams (Ten pat, p. 78). Apibendrindamas savo analizę autorius džiaugiasi, kad pagaliau buvo suvokta, jog lingvistinį žodyną reikia praplėsti enciklopedinėmis žiniomis, o enciklopedinis žodynas taip pat yra ir lingvistinis žodynas ir kad tarp kalbinės bei enciklopedinės informacijos yra pasiekta harmonija (Pruvost, 2002, p. 77, 83).

Beryl Atkins, aptardama įvairius dvikalbių žodynų aspektus, kaip vieną jų pranašumų nurodo informacijos gausą. Ji teigia, kad leksiniai vienetai turi būti kruopščiai išanalizuoti ir paaiškinti; ekvivalentai pateikiami aiškiai ir naudingai. Ribotą vartotojo įtraukimą pasirenkant ekvivalentus Atkins įvardija kaip trūkumą. Jos nuomone, žodynas turi įgudusiam vartotojui suteikti galimybę pačiam apsispręsti dėl ekvivalento peržiūrint pateikiamus pavyzdžius. Atkins atkreipia dėmesį ir į apibrėžtis: idealus dvikalbis žodynas turėtų atlikti vienakalbio žodyno funkcijas, t. y. pateikti žodyno vartotojui apibrėžtis, etimologiją, vartojimo pavyzdžius (Atkins, 1996, p. 5, 8).

Istorinės žinios dvikalbiuose žodynuose

Peržiūrėjus iš leksikos mokymosi sąsiuvinių atrinktus žodžius, DLKŽe buvo rasta 40 lemų su pažyma istor., pvz.: skyrius, magistras, olimpiada, rikis, piliakalnis, cechas, kunigaikštis, alkas, etc. Aptariamų keturių žodynų makrostruktūros ir mikrostruktūros apžvalgai pasìrinktos devynios istorijos srities lemos: krìvis, al̃kas, òrdinas, kunigáikštis, seĩmas, var̃pininkas, knygnešỹs, atgimìmas ir talònas. Šios lemos pasirinktos galvojant apie kitakalbių, besimokančių lietuvių kalbos, interesus. Visi atrinkti žodžiai yra susiję su Lietuva, jos kultūra, istorija, tad norintiems ją geriau pažinti yra svarbu juos žinoti.

Kaip matyti paveiksle, daugiausia lemų su pažyma istor. pateikia DLAKŽ (16 žodžių iš 40), po jo eina DLPKŽ (14 žodžių) ir LRKŽ (13 žodžių), o mažiausiai pateikia LNKŽ (9 žodžiai iš 40). Natūralu, kad kyla klausimas, ar reikia tokios pažymos. Šiuo metu rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – BLKŽ) teikia gramatines pažymas, tačiau dabartiniame etape vartojimo sričių pažymos vartotojams nėra matomos2. Pažymų pateikimas žodyno vartotojams padėtų suprasti, kokiose srityse ir kokiomis reikšmėmis vienas ar kitas žodis vartojamas.

114701.png 

1 pav. Lemos su pažyma istor., ist. Sudaryta autorės.

Toliau analizuojama, kaip pasirinktos lemos pateikiamos žodynų makrostruktūroje ir mikrostruktūroje.

kri̇̀vis

DLAKŽ ir LRKŽ šis žodis pateikiamas su pažymomis ist., istor. DLPKŽ nenurodo, kad tai yra istorijos srities žodis. Šiam žodžiui anglų, prancūzų, rusų kalbose nėra ekvivalento, taigi DLAKŽ ir LRKŽ randame aiškinamąsias glosas, kad tai yra lietuvių pagonių dvasininkas, pavyzdžiui, DLAKŽ: kri̇̀vis n ist. Lìthuánian págan priest [...pri:st]; LRKŽ: kri̇̀vis (2) istor. (литовский) языческий жрец. Panašią glosą pateikia ir DLPKŽ: kri̇̀vis (2) n. m. prêtredes anciens Lituaniens. Tačiau šiame žodyne yra apibrėžtis ir lietuviškai (senovės lietuvių dvasininkas), kuri besimokančiajam lietuvių kalbõs taip pat gali būti naudinga.

LNKŽ šios lemos nepateikia. Manytina, kad šis žodis vis dėlto turėtų būti dvikalbiame žodyne, juk, pavyzdžiui, Lietuvos istoriją ar senovės lietuvių religiją studijuojantis kitakalbis įvairiuose tekstuose gali susidurti su tokiu žodžiu. Gaila, tačiau nė viename žodyne nerasta vartosenos pavyzdžių, kurie padėtų atskleisti realią žodžio aplinką ir leksikos junglumo galimybes.

al̃kas

Pirmiausia pasiremtina DLKŽe, kuriame šis žodis apibūdinamas kaip (2) 1. medžiais apaugęs kalnelis. 2. istor. senovės lietuvių šventovė. Kadangi analizuojamos istorinės žinios dvikalbiuose žodynuose, aptartina antroji reikšmė.

DLAKŽ pateikia atitikmenį sacrifice ir prideda paaiškinimą skliaustuose in ancient Lithuania. Paaiškinimas tinkamas ir reikalingas, bet sacrifice reiškia aukojimą arba auką3, o juk alkas yra aukojimo vieta, šventvietė. Ar nebūtų tiksliau šį žodį apibūdinti kaip: a sacred place of sacrifice in ancient Lithuania? LRKŽ panašiai ir apibūdina: al̃kas (2) (senovės lietuvių) жертвенная [святая] гора, место для жертвоприношений.

DLPKŽ ir LNKŽ šio žodžio nepateikia. Gali atrodyti, kad jis jau nebevartojamas, tačiau besidomintiems ikikrikščioniška Lietuvos istorija ir / ar religija bei mitologija šis žodis vis dėlto yra reikalingas.

òrdinas

DLAKŽ siūlomas toks apibrėžimas: òrdinas II n (organizacija) órder; jėzuìtų o. Órder of the Jésuits[...-z-]; kryžiuõčių ò. ist. Órder of the Knights of the Cross. LRKŽ nurodoma, kad žodis vartojamas įvairiomis reikšmėmis: òrdinas (1) įv. reikš. орден; Gedimino o. орден Гедимина; Livonijos o. Ливонский орден; Jėzuitų o. Орден иезуитов. DLPKŽ pateikiama štai kas: 1 òrdin‖as II (1) (katalikų vienuolių bendruomenė) ordre n. m.; Maltos o. l’ordre de Malte; Jėzuitų o. l’ordre des Jésuites. LNKŽ šį žodį pateikia su pažyma istor.: 2 òrdinas ~no sm 1 istor. órden-en er kryžiuõčių ò. Den tyske orden; vienuõlių ò. munkeorden.

Pateikti pavyzdžiai yra labai naudingi, nes siejasi su Lietuvos istorija ir kultūra bei dabartiniu gyvenimu: Vilniaus universitetas buvo įkurtas jėzuitų, lietuviai kovėsi su Kryžiuočių ir Livonijos ordinais, Gedimino ordinas – vienas iš Lietuvos Respublikos apdovanojimų, o Maltos ordinas šių dienų visuomenei yra gerai žinomas dėl jo labdaringos veiklos.

kunigáikštis

LRKŽ pateikia atitikmenį: kunigáikštis (1) князь (-я), taip pat junginius didysis k. великий князь, ~čio titulas княжеский титул. LRKŽ lemos jungiamos į lizdus, tad čia matome ir kitus semantiškai susijusius žodžius: ~tỹstė (2) княжество; didžioji ~tystė великое княжество; ~tytė (1) княжна.

Jakaitienės nuomone, žodžių pateikimas lizdais yra labai ekonomiškas (Jakaitienė, 2005, p. 143), tačiau ar jis patogus? Pažymėtina, kad toks pateikimo būdas gali pareikalauti iš leksikografo didelių papildomų pastangų sudarant taisyklingus lizdus. Antra, žodynų rengėjai turėtų atsižvelgti į šalies, kurioje vartojama verčiamoji kalba, leksikografijos tradicijas; trečia, lizdinę makrostruktūrą Hausmannas vadina „mirtina nuodėme“, nes ji „priskiria vartotojui gebėjimą atlikti semantinę analizę“ (Melnikienė, 2009, p. 176–177).

DLAKŽ ir DLPKŽ pateikta po du atitikmenis: kunigáikš‖tis (-čio) n prince; duke; DLPKŽ: kunigáikštis (1) prince n. m., duc n. m. DLAKŽ pateikiamas junginys didỹsis kunigaikštis: didỹsis k. ist. grand duke; the Great Duke [...greit...]. DLPKŽ yra ir vartosenos pavyzdys bei lietuviška realija: Didysis Lietuvos k. le Grand duc de Lituanie.

LNKŽ, be atitikmens kunigáikštis ~ ščio sm 1 istor. fyrste -n -r, yra ir labai reikalingas vartosenos pavyzdys: didỹsis Lietuvõs k. storfyrsten av Litaune; k. Výtautas; fyrst Vytautas; ~ ščio rū́mai fyrsteslott -et=. Iš tiesų galima tik pasidžiaugti, kad LNKŽ yra pavyzdys kunigaikštis Vytautas. Juk šis valdovas – neabejotinai iškiliausias Lietuvos kunigaikštis, kurio valdymo metais XV amžiuje Lietuva tapo viena didžiausių Europos valstybių.

seĩmas

DLAKŽ matome du atitikmenis (be pažymos istor.): n (parlamentas) díet (not in Great Britain); Seym (in Lithuania, in Poland). Prie antrojo žodžio Seym skliaustuose yra paaiškinimas, kad toks reiškinys yra Lietuvoje ir Lenkijoje. LRKŽ elgiamasi panašiai: pateikiamas atitikmuo Sei̇̃m|as (4) Сейм. Šalia yra pavyzdžiai seimo narys член Сейма bei Lenkijos-Lietuvos valstybės S.istor. Сейм Польско-Литовского государства. Abu žodynai žodį tiesiog transkribuoja ir niekaip neaiškina, o to labai trūksta. DLPKŽ šiuo atžvilgiu yra konkretesnis: atskiriamos dvi reikšmės: istorinė ir dabartinė, taip pat skliausteliuose pateikiama apibrėžtis: sei̇̃m‖as (4)1) istor. (DLK luominis valdžios organas) dièten. f.; 2) (parlamentas) parlement n. m.; ~o narys parlementaire n.; ~o sušaukimas, paleidimas convocation, dissolution du parlement; ~o sesija session n. f., séance n. f. du parlement; ~o dauguma la majorité du parlement.

LNKŽ nurodo, kad tai yra Lietuvos parlamentas: Seĩmas ~mo sm 4 Lítauens parlamént, Lítauens nasjonálforsamling, taip pat pateikia žodžių junginius: seimo rinkìmai {rinkìmai į̃ ~mą} parlamentsvalg -et=; ~mo narỹs parlamentsmedlem -met -mer.

Kai žodis yra vartojamas ir istorine, ir šių dienų reikšme, būtų pravartu dvikalbiame žodyne atskirti šias reikšmes ir pateikti žodyne su pažyma istor., kad vartotojui būtų aiškiau, kokia reikšme ir kada lema vartojama. Apibrėžties pateikimas taip pat pasitarnautų šiam tikslui.

var̃pininkas

LNKŽ šio žodžio nėra. DLAKŽ, LRKŽ pateikia atitikmenis: DLAKŽ: var̃pininkas, -ė n (béll-) ringer, LRKŽ: var̃pininkas, -ė (1) звонарь (-я), DLPKŽ siūlomi du atitikmenys: var̃pininkas, (1) sonneur n. m. de cloches, carillonneur n. m. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokios informacijos pakanka. Melnikienė teigia, kad teoriškai minimalus dvikalbio žodyno straipsnis galėtų apsiriboti antraštiniu žodžiu su gramatinėmis pažymomis ir jo atitikmeniu svetima kalba, bet iš tiesų toks straipsnis ir pats žodynas būtų menkaverčiai (Melnikienė, 2020, p. 36). Net ir ne itin istorija besidomintiems žmonėms yra žinomas mėnesinis literatūros, politikos ir mokslo žurnalas Varpas, 1889 ir 1890–1905 ėjęs Tilžėje, 1889–1890 – Ragainėje4. Štai ką pateikia DLKŽe: „var̃pininkas 2. istor. „Varpo“ (1889–1905 m.) bendradarbis, jo idėjų šalininkas.“ Tokia informacija neabejotinai praturtintų ir dvikalbius žodynus, o jų vartotojams suteiktų naudingos istorinės informacijos.

knygnešỹs

2004 m. UNESCO knygnešystė įvertinta kaip unikalus ir pasaulyje atitikmenų neturintis fenomenas. Prasminga, kad žodį „knygnešys“ randame visuose analizuojamuose žodynuose.

DLAKŽ pateikia dvi reikšmes, kurių antroji yra su pažyma ist.: knygneš‖ỹs, ~ė̃ n (knygų platintojas) bóok-distrìbutor 2 ist. book spréader [...edə]; bóokhàwker; book smúggler.

Kad tai yra istorinės srities žodis, nurodo ir kiti žodynai. LRKŽ antraštiniai žodžiai pateikiami lizdine tvarka, tad šį žodį randame prie žodžio knyg‖iškas: -nešỹs, -e (3b) istor. книгоноша. Pasiūlytas tik atitikmuo be jokių paaiškinimų, tad kažin ar jis yra informatyvus. Žodžių pateikimas lizdais nėra labai patogus vartotojų atžvilgiu; abejotina, ar jie šio žodžio ieškos prie žodžio „knygiškas“. Vis dėlto norėtųsi pabrėžti, kad LRKŽ pirmą kartą išleistas 1988 metais, tad nieko stebėtino, jog žodžių jungimas lizdais išliko ir šeštajame leidime 2015 m. DLPKŽ kur kas tikslesnis: knygneš‖ỹs, ~ė̃ dkt.(3b)1. istor. (spaudos draudimo laikais užsienyje spausdintų lietuviškų knygų gabentojas) passeur n. m. de livres. Kaip matyti, skliausteliuose pateikiamà aiški apibrėžtis.

Išsamiausiai šį žodį apibūdina LNKŽ: knygnešỹs knỹgnešio/knygnešė̃ ~šė̃s sm/sf 3b istor. omreisende handelsmann som fraktet bøker trykt i utlandet over grensa og distribuerte dem i Litauen under trykkeforbudet 1864–19045. Čia pateikiama ne tik detali aprašomoji konstrukcija, bet nurodomas ir spaudos draudimo laikotarpis. Pirmasis LNKŽ leidimas pasirodė 2001 metais, tad suprantama, kad aptariamame penktajame pataisytame ir papildytame leidime informacija pateikiama tiksliau.

atgimi̇̀mas

DLAKŽ randame vieną atitikmenį be pavyzdžių: atgimi̇̀mas n 2 (A.) ist the Renáissance. LRKŽ pateikia atitikmenį ir vieną junginį: atgimi̇̀m|as (2) возрождение; Atgimimo epocha istor. эпоха Возрождения. DLPKŽ nurodo veiksmažodį, iš kurio padarytas šis daiktavardis, ir pateikia keletą naudingų laisvųjų junginių: atgimi̇̀m‖as (2) 1) žr. atgimti (veiksmas); menų, literatūros a. renaissance des arts, des lettres; 2) istor. (Renesansas) Renaissance n. f.; ~o architektūra, literatūra l’architecture, la littérature de la Renaissance. LNKŽ taip pat parodo šio žodžio sąsają su veiksmažodžiu: atgìmti ~gìmsta, àtgimė vi bli gjénfødt, bli gjénreist; atgimìmas ~mo sm2 gjénfødelse -n, gjénreising –en (-a), renessánse -n, tautõs a. nasjonal gjénfødelse; krãšto ekonòminis a. gjenreisning av landets økonomi; kalbõs a. språkets renessanse; išgyvénti ~o laikótarpį oppleve en renessanse. Kaip matyti, skirtingai nuo kitų žodynų, čia yra ne tik atitikmuo renesansas, bet ir kitų atitikmenų.

Kalbant apie žodžio atgimimas pateikimą dvikalbiuose žodynuose pažymėtina, kad būtų pravartu atskirti reikšmes atgimimas ir renesansas, juk atgimimas nėra tik renesanso laikotarpis. Nemãžai daliai lietuvių jis, spėtina, asocijuojasi su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu nuo maždaug 1988 m. iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m.

talònas

Su minėtu Lietuvos išsivadavimo laikotarpiu susiję ir laikinieji Lietuvos pinigai, pakeitę SSRS rublius ir naudoti 1991–1993 metais. Jie buvo vadinami bendraisiais talonais, talonais, šnekamojoje kalboje –vagnorkėmis, žvėreliais, žvėriukais. DLKŽe – svarbiausias lietuvių kalbos norminamasis žodynas (kol nėra baigtas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas) – juos apibūdina taip: 4. istor. laikinas piniginis Lietuvos vienetas paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje. Apibūdinimas tikslus, gal tik būtų galima nurodyti konkrečius naudojimo metus: 1991–1993 m.

DLPKŽ pateikiami du atitikmenys ir apibrėžtis: talònas (2): (vienkartinis bilietas transporte) ticket n. m.; (savaitinio, mėnesinio bilieto) coupon n. m.; t. duonai bon n. m., ticket de pain.

DLAKŽ matome keletą atitikmenų: talònas n cóupòn [ˈku:-], tícket; (atskiras t.p.) check; (iškeičiamas į prekes) tóken; įsėdìmo / įlipìmo t. bóarding-càrd; pietų̃ t. lúncheon vóucher; maitìnimosi t. méal-tìcket amer.

LRKŽ pateiktas atitikmuo, žodžių junginys ir deminutyvas: talon‖as (2) талон; kontrolinis t. контрольный талон; ~ė̃lis (2) mžb. талончик

LNKŽ randame du atitikmenis su pavyzdžiais: talònas ~o sm 2 kupóng [ku-]-en -er, talóng -en -er maĩsto ~ ai matkuponger; nuplė́šti ~ną rive av en talong. Vis dėlto nei šiame, nei kituose analizuojamuose žodynuose nėra informacijos apie Lietuvoje naudotus laikinus pinigus, o tokia informacija išties pateiktų išsamesnį lietuvių kalbos vaizdą ir būtų naudinga tiek pasyviam, tiek aktyviam vartotojui. Spėtina, kad DLAKŽ (išleistas 2006 m., po autoriaus mirties) ir LRKŽ (pirmas leidimas 1962 m., vėliau perleistas 1988 m.) autoriai greičiausiai neturėjo galimybės papildyti jų nauja leksika.

Išvados

1. Dvikalbiuose žodynuose būtų naudinga pateikti prie žodžių pažymas, pavyzdžiui, ist., istor., padedančias žodyno vartotojui susiorientuoti, kurioje srityje žodis vartojamas. DLAKŽ pateikia daugiausia tokių žodžių: 16 žodžių iš 40; DLPKŽ: 14 žodžių; LRKŽ: 13 žodžių, o mažiausiai pateikia LNKŽ: 9 žodžius iš 40.

2. Kai kitoje kalboje nėra atitikmens, dvikalbiame žodyne derėtų pateikti aiškinamąsias glosas, o ne tik transkribuoti žodį.

3. Įtraukiant vartojimo pavyzdžius, yra labai svarbu pateikti juos siejant su šalies realijomis.

4. Kai žodis vartojamas kalbant ir apie istorinius, ir apie dabartinius dalykus, derėtų atskirti istorines žodžių reikšmes nuo dabar vartojamų. Siūlytina įtraukti papildomus reikšmių aiškinimus, kai žodžiai yra susiję su istorija (pavyzdžiui, varpininkas: „Varpo“ (1889–1905 m.) bendradarbis, jo idėjų šalininkas.

Šaltiniai

Bingelienė, R., 2014. Kad nepritrūktų žodžių (I, II dalys). Vilnius: Vilniaus universitetas.

BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Prieiga: http://bkz.lki.lt/ [Žiūr. 2020 04 22].

DLAKŽ 2006 – Piesarskas, B., 2006. Didysis lietuvių-anglų kalbų žodynas. Vilnius: „Žodynas“.

DLKŽe 2015 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 2015. Elektroninis variantas (atnaujinta versija, 2017). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

DLPKŽ 2012 – Melnikienė, D., 2012. Didysis lietuvių-prancūzų kalbų žodynas. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: „In Re“.

LNKŽ 2016 – Jakaitienė, E., Berg-Olsen, S., 2016. Lietuvių-norvegų kalbų žodynas. Penktasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: „Baltos lankos“.

LRKŽ 2015 – Lyberis, A., 2015. Lietuvių-rusų kalbų žodynas. Šeštasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: „Žodynas“.

OED 2003 – Oxford Dictionary of English 2003. Second edition. Edited by Catherine Soanes, Angus Stevenson. Oxford University Press.

OLD 2020 – Oxford Learner’s Dictionaries 2020. Tenth edition. Prieiga: https://www.oxfordlearnersdictionaries.com/definition/english/sacrifice_1?q=sacrifice [Žiūr. 2020 04 22].

Literatūra

Atkins, B. T. S., 1996. Bilingual Dictionaries, Past, Present and Future, pp. 1–29. Prieiga: https://euralex.org/elx_proceedings/Lexicography%20and%20Natural%20Language%20Processing/B.T.S.%20Atkins%20-%20Bilingual%20Dictionaries%20Past,%20Present%20and%20Future.pdf [Žiūr. 2020 05 14].

Gak, V. G., 1988. Typologie des moyens de présentation de l’information extralinguistique dans un dictionnaire de langue, pp. 47–52. Prieiga: http://www.euralex.org/elx_proceedings/Euralex1988/010_Vladimir%20G.%20Gak%20(Moscow)%20%20Typologie%20des%20moyens%20de%20presentation%20de%20linformation%20extralinguis.pdf [Žiūr. 2020 05 20].

Hartmann, R. R. K., James, G., 1998. Dictionary of Lexicography. London, New York: Routledge.

Jakaitienė, E., 2005. Leksikografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Kiefer, F., 1998. Linguistic, Conceptual and Encyclopedic Knowledge: Some Implications form Lexicography. Prieiga: http://www.euralex.org/elx_proceedings/Euralex1988/005_Ferenc_Kiefer_Linguistic,%20Conceptual%20and%20Encyclopedic%20Knowledge%20-%20Some%20Implications%20for%20Lexicography.pdf [Žiūr. 2020 04 17].

Melnikienė, D., 2009. Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Melnikienė, D., Kalvelytė, J., Melnik, G. A., 2018. L’information encyclopédique dans les dictionnaires de langue. Les Cahiers du dictionnaire, 10, pp. 207–219.

Melnikienė, D., 2020. Pratarmė lietuvių skaitytojui. In: Dictionnaire lituanien français / Lietuvių-prancūzų kalbų žodynas. Paris: Hermann Éditeur, p. 29–46.

Pruvost, J., 2002. Les dictionnaires d’apprentissage monolingues du français langue maternelle: L’histoire d’une métamorphose, du sous-produit à l’heureux pragmatisme en passant par l’heuristique. In: Euralex proceedings. Prieiga: https://euralex.org/publications/les-dictionnaires-dapprentissage-monolingues-du-francais-langue-maternelle-lhistoire-dune-metamorphose-du-sous-produit-a-lheureux-pragmatisme-en-passant-par-lheuristique/ [Žiūr. 2020 05 12].

Skybina, V., Bytko, N., 2015. Encyclopedic definitions in language dictionaries – a treasury of culture. In: Logos et Littera: Interdisciplinary Approaches to Text. University of Montenegro, pp. 28–44.

Valančiauskienė, A., 2019. Enciklopedinės žinios dvikalbiuose žodynuose: geografijos sritis. Verbum, 10, p. 1–7. Prieiga: https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/16486/15670 [Žiūr. 2020 05 12]. http://dx.doi.org/10.15388/Verb.9

Vikipedija. Prieiga: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis [Žiūr. 2020 05 16].

VLE – Visuotinė lietuvių enciklopedija. 1998–2015. Prieiga: https://www.vle.lt [Žiūr. 2020 04 28].

Wnęk, P., Bendoraitytė-Vnęk, B., 2012. Encyclopedic and linguistic information in dictionaries. In: Daugiakalbystės tyrimai: mokslinių straipsnių rinkinys [elektroninis išteklius] = Research in multilingualism: selected papers. Sud. Nemira Mačianskienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 82–89.

Zgusta, L., 1971. Manual of Lexicography. De Gruyter Mouton. https://doi.org/10.1515/9783111349183.15

1 Gakas šiame straipsnyje junginius enciklopedinė informacija ir ekstralingvistinė informacija vartoja sinonimiškai.

2 Straipsnio autorė susisiekė su Bendrinės lietuvių kalbos žodyno vyr. redaktore Danute Liutkevičiene. Pasak jos, minėtame žodyne vartojimo sričių pažymos yra, tik kol kas vartotojai jų nemato. Nenorėta rodyti pažymų ten, kur iš apibrėžties akivaizdu, kokiai sričiai žodis priklauso. Tokia tradicija pastebima ir rengiant kai kuriuos žodynus užsienyje. Jei iš apibrėžties vartojimo sritis neaiški, tada pateikiamas sritį nurodantis žodis. Ateityje pagal šias vartotojui nerodomas pažymas bus galimà paieška.

3 sacrifice (to somebody) the act of offering something to a god, especially an animal that has been killed in a special way; an animal, etc. that is offered in this way; they offered sacrifices to the gods; a human sacrifice (= a person killed as a sacrifice) (OLD 2020).

4 Įsteigė V. Kudirka, J. Adomaitis-Šernas, J. Staugaitis ir kiti. Kėlė tautinio atgimimo, demokratijos idėjas, piliečių laisvių ir teisių principus (VLE).

5 Norv. keliaujantis prekybininkas, gabenęs užsienyje spausdintas knygas per sieną ir platinęs jas Lietuvoje spaudos draudimo metu 1864–1904.