Kiek istorinės informacijos esama dvikalbiuose žodynuose?
Jaunųjų mokslininkų tyrimai
Aušra Valančiauskienė
Vilniaus universitetas, Taikomosios kalbotyros institutas
Publikuota 2021-04-23
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2020.39.44.86
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

dvikalbiai žodynai
enciklopedinė informacija
istorinės žinios

Kaip cituoti

Valančiauskienė A. (2021) „Kiek istorinės informacijos esama dvikalbiuose žodynuose?“, Respectus Philologicus, (39 (44), p. 173–184. doi: 10.15388/RESPECTUS.2020.39.44.86.

Santrauka

Vystantis struktūrinei semantikai, buvo itin pabrėžiamas skirtumas tarp enciklopedinių ir lingvistinių žodynų, ir šiuose negalėjo būti jokių enciklopedinių žinių arba jos turėjo būti sumažintos iki minimumo. Vėliau suvokta, kad neįmanoma parengti žodyno nenaudojant enciklopedinių paaiškinimų, kurie padaro žodyną patrauklesnį, įdomesnį skaityti ir taip labiau naudojamą. Tai ypač aktualu rengiant dvikalbius žodynus – juk juose derinamos ne tik dvi kalbos, bet ir dvi kultūros. Šiuolaikinių žodynų antraštynuose yra nemažai leksikos, susijusios su pažintinėmis sritimis (fizika, medicina, botanika ir t. t.), tad joms paaiškinti pateikiama įvairi enciklopedinė informacija. Straipsnyje analizuojamas vienõs iš enciklopedinių žinių srities – istorinių žinių – pateikimas keturių dvikalbių žodynų mikrostruktūroje ir iš dalies makrostruktūroje. Tyrimas atliktas taikant aprašomąjį bei analitinį metodus. Tyrimo šaltiniu pasirinktì šie žodynai: Broniaus Piesarsko Didysis lietuvių-anglų kalbų žodynas (2006), Antano Lyberio Lietuvių-rusų kalbų žodynas (2015), Danguolės Melnikienės Didysis lietuvių-prancūzų kalbų žodynas (2012) ir Evaldos Jakaitienės bei Sturlos Berg-Olsen Lietuvių-norvegų kalbų žodynas (2016).

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.