Straipsnyje analizuojama Vilniaus maitinimo įmonių (kavinių, restoranų ir kt.) pavadinimo identifikacinės dalies, bei identifikacinės dalies ir tipą nurodančių žodžių įvairovė pagal kalbas. Tyrimo medžiaga rinkta iš viešosios miesto aplinkos – visi maitinimo įstaigų pavadinimai nufotografuoti, sudaryta duomenų bazė. Nustatyta, kad pavadinimų identifikacinė dalis yra užrašyta anglų, pvz., The Old Green, ispanų, pvz., Mulo Desnudo, prancūzų, pvz., Café de Paris, ir kitomis kalbomis. Pagal identifikacinės dalies kalbos santykį su jų tipą įvardijančių žodžių kalba pavadinimai yra vienakalbiai, pvz., baras Begemoto sapnas, ar dvikalbiai, pvz., restoranas Café Montmartre. Pavadinimų identifikacinė dalis, užrašyta viena kalba, atspindi poreikį išlaikyti kalbų dermę – jie kuria nuoseklumo ir profesionalumo įspūdį bei yra aiškūs tikslinei auditorijai. Dviejų kalbų – anglų ir lietuvių – deriniais pasiekiama platesnė auditorija ir kuriamas tarptautiškumo įvaizdis. Pavadinimų identifikacinės dalies, bei jos ir tipą apibrėžiančių žodžių santykis rodo dvejopą Vilniaus ir jos visuomenės identitetą – miestas yra globalaus pasaulio dalis, tačiau svarbus ir etniškumas. Pavadinimas anglų kalba suteikia vietai prestižiškumo, o lietuvių kalba apeliuojama į vietinių gyventojų tapatybę.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.