Straipsnyje nagrinėjamas poetinis tekstas kaip kultūrinis semiosferos reiškinys, kuris atsiranda veikiant semiosferos dėsniams, ir jo vertimas yra perėjimo procesas iš vienos kultūros semiosferos į kitos kultūros semiosferą. Taip pat analizuojama specifinė vertimo semiosfera, kuri turi vienodai priklausyti tiek originalo kalbos nacionalinės kultūros semiosferai, tiek kalbos, į kurią verčiame, semiosferai. Tačiau tuo pat metu ji neturi visiškai priklausyti abiem ir turi išlaikyti savo savitumą ir vertę.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.