Straipsnyje apžvelgiami kai kurie svarbiausieji teoriniai ir metodologiniai kritinės diskurso analizės aspektai, taip pat pateikiamos reikšmingiausios sąvokos, terminai, kategorijos – kaip tai šiandien traktuojama Europos ir Amerikos mokslinių tyrimų erdvėje. Kitaip tariant, kritinė diskurso analizė yra interdisciplininis mokslas, ir todėl ji stipriai susijusi su klasikine retorika, teksto lingvistika, sociolingvistika ir pragmatika. Kritinė diskurso analizė – tai diskurso analitinio tyrimo tipas, kuriuo pirmiausia aiškinamasi, kaip piktnaudžiavimas socialine valdžia, socialinis viešpatavimas ir nelygybė funkcionuoja, reprodukuojasi ir kartu reiškiasi tekste bei kalboje, atsižvelgiant į politinį ir socialinį kontekstą. Jo tikslas – socialinės nelygybės supratimas ir demaskavimas, o galiausiai – priešinimasis visoms nelygybės formoms, tarkim, genderizmui, rasizmui ir pan.
Kalba savaime neturi galios, tą galią suteikia jos vartotojai – valdžią turintys žmonės. Tai paaiškina faktą, kodėl dažniausiai analizuojama kalba tų valdžios žmonių, kurie yra atsakingi už tai, kad egzistuoja nelygybė, kurie turi priemonių ir galimybių pakeisti padėtį. Teoriniai kritinės diskurso analizės klausimai straipsnyje iliustruojami Dž. Bušo politinio diskurso (Irako problema) analize.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.