Tėvų patirti jausmai sulaukus neišnešioto naujagimio ir bendradarbiavimas su slaugytojais ligoninėje
Tyrimo tikslas – išanalizuoti tėvų patirtus jausmus sulaukus neišnešioto naujagimio ir bendradarbiavimą su slaugytojais ligoninėje.
Tyrimo metodika: išanalizavus mokslinius šaltinius, atliktas kiekybinis tyrimas – apklausa raštu nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. tikslinėse interneto auditorijos grupėse „Klaipėdos neišnešiotukai“, „Mamos“, „Neišnešiotukai“, „Neišnešiotukas ir Mamyčių baimės“, „Natūrali motinystė“, „Padedu augti“. Tyrime dalyvavo 106 tėvai, kuriems per pastaruosius dvejus metus gimė neišnešioti naujagimiai ir kurie buvo gydomi stacionare daugiau nei 48 val. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti naudojama SPSS programos 24.0 versija.
Rezultatai. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų buvo moterys (68,9 proc.), daugiau nei pusė tėvų (51,9 proc.) buvo 31–40 metų amžiaus, didžioji dalis tyrimo dalyvių turėjo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (41,5 ir 48,1 proc.). Daugiau nei trečdaliui tyrimo dalyvių (28,3 proc.) šis gimdymas buvo pirmasis. Tyrimas atskleidė, jog didžioji dalis tėvų, sulaukusių neišnešiotų naujagimių, bijojo dėl vaiko sveikatos ir (arba) gyvybės (4,41 ± 0,85) ir liūdėjo, kad negali visą parą būti su vaiku (4 ± 0,97). Nustatyta, kad svarbiausi bendradarbiavimo su slaugytojais veiksniai tėvams buvo malonus bendravimas (4,68 ± 0,54), dalijimasis patirtimi (4,65 ± 0,68), atsakomybės prisiėmimas (4,65 ± 0,82) ir laiku gaunama informacija (4,63 ± 0,64). Šiek tiek mažiau svarbu tėvams bendradarbiaujant yra individualios asmeninės savybės (4,5 ± 0,96) ir asmeninės nuostatos (4,3 ± 1,12).
Išvados. Tėvai, sulaukę neišnešioto naujagimio, jaučia baimę dėl vaiko sveikatos ir (arba) gyvybės, liūdi, kad negali praleisti su juo viso laiko kartu. Slaugant neišnešiotą naujagimį ligoninėje, svarbūs šie bendradarbiavimo su slaugytojais faktoriai: malonus bendravimas, dalijimasis patirtimi, atsakomybės prisiėmimas ir laiku gaunama informacija.