Fizinio aktyvumo poveikis sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (toliau – LOPL) pasireiškia kvėpavimo takų susiaurėjimais. Pablogėja oro apykaita plaučiuose, dėl šios priežasties audiniai ir organai nepakankamai aprūpinami deguonimi.
Tyrimo tikslas. Apžvelgti mokslinius literatūros šaltinius ir pateikti duomenis apie fizinio aktyvumo poveikį sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga.
Metodai. Apžvalga apėmė mokslinius literatūros šaltinius, publikuotus 2009–2021 m. Elektroninė mokslinė literatūros paieška buvo atlikta PubMed, Google scholar, Cochrane Database Syst. Rev. elektroninėje duomenų bazėje, naudojant reikšminius žodžius ir jų junginius. Įtraukta 18 pilnos apimties ir laisvai pasiekiamų straipsnių anglų kalba.
Tyrimo rezultatai ir išvados. LOPL susirgimui būdingas kosulys, dusulys, skrepliavimas, kraujo dujų pokyčiai, kurie pažeidžia plaučių audinį. Mažas fizinio krūvio toleravimo laipsnis smarkiai apsunkina kvėpavimo funkciją. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra sekinanti. Vienas pagrindinių LOPL dirgiklių yra dusulys, kuris apriboja kasdienį fizinį aktyvumą, galimai turi lemiamos įtakos negalios išsivystymui. Amžius, elgesio rizikos veiksniai, plaučių emfizema, lėtinis obstrukcinis bronchitas, metaboliniai sindromai yra rizikos veiksniai, predisponuojantys LOPL. Ligai progresuojant, mažėja fizinis aktyvumas. Pasyvi fizinė veikla pasireiškia dusulio ir nuovargio simptomais.