Baltvokiečių švietėjų poveikis lietuvių žadintojui Simonui Daukantui

Santrauka

Simono Daukanto asmeninėje bibliotekoje buvusios knygos liudija, kad Daukantas gerai žinojo bent jau keturių Apšvietos laikotarpio baltvokiečių istorikų ir publicistų veikalus. Žinomiausias baltvokiečių publicistas, kurio darbais Daukantas rėmėsi tiesiogiai – Garlybas Merkelis. Merkelio argumentai apie baudžiavos panaikinimo būtinybę įtvirtino panašią Daukanto poziciją. Remiantis Daukanto ir Merkelio tekstų turinio lyginamąja analize galima kelti hipotezę, kad Merkelio teiginiai apie latvių tautą ir etnografinė-antropologinė šios tautos charakteristika skatino Daukantą panašiai aprašyti lietuvių tautą. Merkelis Daukantą turėjo įkvėpti ir „tautos būdo“ sąvokos kaip tautos esmės apibūdinimo sistemingam vartojimui, kuris būdingas 1845 m. išleistame Daukanto veikale Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių. Yra duomenų, rodančių, kad egzistavo bent jau netiesioginiai Daukanto kontaktai su pirmojo latvių laikraščio Rygoje leidėju ir latvių liaudies švietėju Johannesu Hermannu Trey’umi. Latvių liaudies švietimas, diskusijos apie jį baltvokiečių pastorių ir mokytojų aplinkoje bei pradėtoje leisti latviškoje spaudoje turėjo stiprinti Daukanto orientaciją į liaudies (tautos) švietimo veiklą.