Straipsnyje nagrinėjami Simono Daukanto istorinio pasakojimo vaizdai, žodynas, idėjos ir aptariama šiame pasakojime išdėstyta lietuvių tautos atgaivinimo programa. Laisvė ir gimtoji kalba Daukanto programoje iškyla kaip svarbiausi lietuvių tapatybės dėmenys, o politinės laisvės susigrąžinimas ir gimtosios kalbos įtvirtinimas viešajame gyvenime – kaip pagrindiniai imperatyvai. Taip pat tyrinėjama, kaip Daukanto pasakojimas veikė tolesnę lietuvių sąmoningumo raidą – kokį postūmį daukantiška kalbos ir laisvės jungtis suteikė moderniai Lietuvos Respublikai rastis.