Straipsnyje analizuojamas XVIII a. pirmos pusės vilniečių namuose buvusių knygų – tiek pavienių egzempliorių, tiek didesnių knygų rinkinių, kuriuos jau galima vadinti senosiomis asmeninėmis bibliotekomis, „kolektyvinis portretas“. Remiantis 1700–1750 m. kilnojamojo turto inventorių (darbe panaudoti 48 tokio pobūdžio šaltiniai) duomenimis, buvo sudarytas preliminarus 795 vienetų apimties knygų sąrašas, suteikęs galimybę aptarti vilniečių knygų rinkinių dydžius, tematiką ir kalbines proporcijas. Taip pat straipsnyje skiriama dėmesio knygos funkcijoms XVIII a. pirmos pusės visuomenėje.