Straipsnio objektas – lotyniškosios LDK Baroko raštijos veikalas, didiko Mikalojaus Kristupo Chaleckio embleminių meditacijų knyga Binarius Chalecianus, skirta Švč. Mergelės Marijos garbei ir išleista 1642 m. Vilniuje. Straipsnyje aptariama šio kūrinio vieta mariologinės potridentinės raštijos diskurse, meditatyvinis–devocinis pobūdis, stilistikos elementai. Daugiausia analizuojamas poleminis aspektas, kuris šiame išskirtiniame veikale reiškiamas gana originaliai: tekste paslepiamos nuorodos į pagrindines doktrinas, dėl kurių nesutaria katalikai ir evangelikai (pvz., predestinacijos, nuteisinimo vien tikėjimu), sola fides argumentas pasitelkiamas ir transubstanciacijos, Įsikūnijimo ir Marijos vaidmens jame bei žmogiškojo pažinimo ribų klausimais. Atsiliepiant tiek į Reformacijos pradininkų nuostatą santykį su Marija grįsti Šventuoju Raštu, tiek į Tridento Susirinkimo nuorodas, kūrinyje itin daug dėmesio skiriama bibliniams šaltiniams.
Straipsnyje analizuojamas atvejis atskleidžia ne atvirą, o pridengtą religinę polemiką. Iš daugelio XVII a. mariologinių veikalų Dvinaris išsiskiria kaip originalus, nors ir amžiaus madas atitinkantis, suasmenintos pamaldumo Dievo Motinai raiškos, neagresyvios, ganėtinai sofistikuotos tarpkonfesinės polemikos atvejis.