XVIII a. 2–4-ajame dešimtmetyje Prūsijos Lietuvoje vyko ryški konfesinė konkurencija tarp tradicinių evangelikų liuteronų, arba liuteronų ortodoksų, ir pietistų. Greta konkurencijos buvo nemažai ir kultūrinio bendradarbiavimo apraiškų – tiek Prūsijos Lietuvoje, tiek santykiuose su Halės pietistais. Straipsnyje siekiama įvertinti: 1) kaip vyko konkurencija tarp tradicinių evangelikų liuteronų ir pietistų; 2) kokiomis formomis reiškėsi jų bendradarbiavimas; 3) kaip konkurencija ir bendradarbiavimas veikė lietuvių raštijos raidą ir Prūsijos Lietuvos kultūrą. Analizuojant XVIII a. I pusės įvykius, dėmesys kreipiamas ne tik į konkrečius kurios nors vienos konkuruojančios pusės nuopelnus kultūrai, bet ir tuos veiksmus, kurie tapo postūmiu rezultatyviems kitos pusės žingsniams. Tai daugiausia parodoma remiantis 2 ryškiais pavyzdžiais: pietisto Henriko Lyzijaus (Heinrich Lysius, 1670–1731) ir liuterono ortodokso Jono Berento (Johann Behrendt, 1667–1739) veikla.