Straipsnyje aptariami Gotfrydo Ostermejerio praeities tyrimai mėginant įvertinti, kiek jo istorijos veikaluose būta diletantizmo ir moksliškumo. Taip pat svarstoma, kada istorija susiformavo kaip mokslas ir atskira disciplina, ar Švietimo epochoje veikusius praeities tyrėjus apskritai galima laikyti profesionaliais istorikais. Ostermejeris save laikė istorijos diletantu. Straipsnyje siekiama nustatyti jo istorijos darbų lygį, įvertinti bendrame to laikotarpio Prūsijos praeities tyrimų fone, apžvelgti, kaip jie buvo traukiami į vėlesnę mokslo apyvartą ir kiek aktualūs šių dienų mokslininkams.