Nors šv. Kazimiero kultui skirta nemažai tyrimų, reikiamas dėmesys atkreiptas anaiptol ne į visas istorines jo kulto aplinkybes ir jų atspindžius literatūroje. Šaltinių, taip pat ir iki šiol nepasitelktų tyrimuose, medžiaga leidžia kulto pradžios istoriją papildyti naujomis įžvalgomis. Vienas svarbių aspektų – Kazimiero tapsmas šventuoju kaip LDK visuomenės ir Vilniaus religinės tapatybės dalis. Šis procesas atsispindi ir ankstyvojoje kazimierinėje literatūroje. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad vienas iš savitų literatūrinių motyvų yra Vilniaus bei Krokuvos paralelės ir tam tikra abiejų sostinių opozicija ar varžybos. Siekiant atskleisti certamen urbium motyvo kilmę, pirmoje dalyje apžvelgiamos kai kurios istorinės aplinkybės, teikusios šiam konceptui tam tikrą pagrindą: tai istoriniai Vilniaus ir Krokuvos ryšiai, viešojo ir religinio gyvenimo tradicijų sąsajos, bendradarbiavimas ir savotiška konkurencija garsinant Vilniaus katedroje palaidotą karališkąjį šventąjį bei siekiant jo kulto oficialaus pripažinimo. Antroje dalyje aptariama miestų varžybų bendroji literatūrinė vieta (topas) ir jos pavyzdžiai lietuviškojoje neolotyniškojoje poezijoje. Trečioje dalyje pateikiami poetiniai Vilniaus ir Krokuvos varžybų pavyzdžiai kazimierinėje literatūroje, kurios itin pagausėja iškilmingai Vilniuje atšventus oficialų kulto įteisinimą 1604 metais. Šis straipsnis – antroji straipsnių dipticho1, kuriame atskleidžiamos kai kurios Vilniaus ir Krokuvos sąsajos šv. Kazimiero kulto fone, dalis. Straipsnyje pasirinktas aspektas svarbus suvokiant kulto Lietuvoje specifiką ankstyviausiu laikotarpiu ir, atsispiriant nuo to, vėlesnę plitimo dinamiką.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.