Kaimiškų vietovių vystymo (KVV) sprendimai dažniausiai priimami tik atsiradus tam tikrai problemai. Sprendimų priėmėjai pernelyg didelius dėmesio, laiko, energijos ir kitus išteklius skiria probleminiams klausimams išspręsti. Problemos nesukuria strateginio proveržio, naujo vystymo žingsnio, dėl kurio būtų sukuriamas sinergijos efektas. Vien tik darbas su problemomis ir jų sprendimas trukdo įžvelgti naujas galimybes ir įvykdyti realų strateginį proveržį, o gyvenimo kokybė kaimiškose vietovėse keičiasi nepageidaujama linkme. Vis dar pasigendama proaktyviu (įžvalgiu) požiūriu paremtų sprendimų, orientuotų į vietovėje vykstančius procesus.
KVV sinergijos vertinimas ir jos reikšmės suvokimas yra ypač reikšmingas strateginio valdymo sprendimas, kurio pagrindą sudaro vietos potencialo pritaikymas naujoms vystymo galimybėms panaudoti. Tarpinstitucinė partnerystė, naujojo kaimo plėtros politikos programavimo laikotarpio iššūkiai reikalauja novatoriškų, panoraminiu ir strateginiu mąstymu grįstų, greitų valdymo sprendimų, kuriančių sinergiją ir socialinę vertę kaimiškose vietovėse.
Mokslinėje literatūroje tiriamos šios su kaimiškų vietovių vystymu susijusios problemos: neišryškintas santykis tarp sinergijos teorijos ir KVV teorijų, mažai analizuojamos KVV sisteminės kaitos ir strateginio proveržio sąlygos, be to, tyrėjai nesutaria, kokie KVV metodai sudaro prielaidas pasiekti sinerginių rezultatų.
Atlikta mokslinės literatūros analizė leidžia daryti prielaidą, kad mokslininkai vis dar nesutaria dėl bendro KVV sinergijos vertinimo metodo ir sinergiją bando vertinti skirtingais būdais: analizuodami pavienius, skirtingas sritis apibūdinančius rodiklius, naudodamiesi tam tikrais teoriniais kaimo vystymo modeliais bei metodikomis, kurdami integruotus, kompleksinius rodiklius.
Analizuoti KVV sinergiją galima kiekvienu valdymo lygmeniu atskirai ir visais kartu, kai siekiama tirti KVV priemonių ir jų taikymo sinergiją, pagrįstą vietos gyventojų iniciatyvomis „iš apačios“ bei politinių sprendimų priėmėjų sprendimais „iš viršaus“.
Nagrinėjamu atveju tikslingiausia KVV sinergiją analizuoti savivaldos lygmeniu, nes čia labiausiai pasireiškia kaimiškos vietovės kaip sistemos ypatybės, ryšių ir santykių tarp kaimo vystymo veikėjų priklausomybės, dalyvavimas tinkluose, pasitikėjimas, instituciniai susitarimai (taisyklės ir normos), socialinės sąveikos rezultatai.
Dėl KVV sinergijos vertinimo svarbos mokslinių ir praktinių diskusijų erdvėje abejonių nekyla, todėl vystymo sinergijos vertinimas turėtų būti vienas iš kaimiškų vietovių vystymo sprendimų rengimo, priėmimo ir įgyvendinimo pagrindo dedamųjų.
Atliktų sinergijos vertinimo teorinių ir praktinių mokslinių tyrimų analizė atskleidė, jog KVV yra sudėtingas procesas, o vystymo sinergija pasiekiama tik tada, kai vystymo sprendimai priimami integruojant skirtingų sričių vystymosi potencialą.
Dažniausiai sinergijai vertinti pasitelkiami rodikliai, apibūdinantys tam tikras sritis ir išreiškiantys savitą požiūrį į KVV sinergiją, pavyzdžiui, įsitraukimas į partnerystę, kaimo vystymosi veikėjų gebėjimas mobilizuoti, organizacinė kultūra, ryšiai tarp kaimo vystymosi veikėjų, efektyvus valdymas, sprendimų priėmimas, dalyvavimo nauda, pasitenkinimas dalyvaujant, vietovės fizinės infrastruktūros valdymas, ekonominių, žmogiškųjų, socialinių, gamtinių, kultūrinių, dvasinių išteklių valdymas, vietovės politinio valdymo partnerystė, inovacijos, socialinio kapitalo vystymas, instituciniai susitarimai, kaimiškų vietovių rinkos valdymas. Visi šie veiksniai patys savaime kiekviename kaimiškos vietovės vystymosi etape gali sąlygoti sinerginius efektus, tačiau didžiausia sinergija pasiekiama dėl veiksnių tarpusavio sąveikos.
KVV sinergijos vertinimo rodiklių sistemai sukurti tikslinga pasitelkti užsienio praktikoje jau išbandytą Rural web metodą, kurį sudaro šešios sinergijos vertinimo dimensijos (endogeniškumas, novatoriškumas, darnumas, socialinis kapitalas, instituciniai susitarimai, rinkos valdymas). Tačiau šį metodą būtina papildyti partnerystės dimensija, skatinančia kooperaciją, sprendimų daugiaaspektiškumą, įsitraukimą ir tarpinstitucinių ar tarporganizacinių susitarimų praktiką.
Identifikuotas KVV sinergijos dimensijas būtina detalizuoti į jas charakterizuojančius kriterijus, o šiuos – į dar tikslesnius kokybinius ir kiekybinius rodiklius. Siekiant atrinkti rodiklius, atspindinčius šalies situaciją, tikslinga pasitelkti ekspertų pagalbą. Ekspertinio vertinimo metodu tikslinga įvertinti rodiklius, juos atrinkti ir sugrupuoti. Tokiu būdu būtų sukurta kompleksinė KVV sinergijos vertinimo rodiklių sistema, kurią būtų galima praktiškai pritaikyti Lietuvos kaimiškose vietovėse. KVV sinergijos vertinimo instrumentas padėtų nustatyti teritorijos potencialą, strateginio proveržio galimybes ir potencialios sinergijos laipsnį. Taigi pati KVV sinergijos vertinimo metodika gali būti laikoma tarsi palaikančiąja sistema KVV strateginiams sprendimams formuoti.
Identifikuoti KVV sinergijos vertinimo principai atskleidžia erdvę tolesniems tyrimams ir pagrindžia poreikį sukurti kaimiškų vietovių vystymo sinergijos vertinimo instrumentą. Tyrimo rezultatai rodo, kad KVV yra nuolat besikeičiantis ir atsinaujinantis procesas, kuriam suvaldyti būtini nauji vadybiniai metodai ir sprendimai. Sinergijos reikšmės suvokimas ir strateginio proveržio galimybių analizė – vis dar atvira erdvė mokslinėms diskusijoms plėtoti.