Protekcijos sistema Filipinų jūriniame sektoriuje: apie privilegijas jūreivių darbo rinkoje
Pasitelkus Bourdieu socialinio kapitalo sampratą straipsnyje analizuojama, kaip filipinietiška protekcijos sistema veikia jūriniame sektoriuje. Protekcija yra įteisinta socialinė praktika, kai savo karjeros pradžioje pirmą kartą norintis įsidarbinti jūrininkas turi susirasti užtarėją ar rėmėją, kuris jį rekomenduotų agentūroms, įdarbinančioms įgulas. Tokia praktika pasižymi savitais galios santykiais, o pati protekcijos sistema atskleidžia „stiprių“ socialinių saitų svarbą – kaip šeimos socialinis kapitalas ir etniniai saitai leidžia užsitikrinti sėkmingos karjeros pradžią ir kaip būsimi jūreiviai šiais saitais pasinaudoja. Socialinis kapitalas veikia kaip pasitikėjimo ir abipusiškų mainų tinklas, kur protekcija grindžiama bendresniu filipinų visuomenei būdingu vertybiniu principu – utang na loob. Šis principas nusako įsiskolinimą geradariui, kai iš kito žmogaus gavęs malonę asmuo yra moraliai įpareigotas jam atsilyginti. Utang na loob veikia ir kaip socialinio kapitalo, ir kaip simbolinės prievartos sistema. Viena vertus, ji padeda asmeniui pereiti iš blogesnės pozicijos į pranašesnę, teikiančią didesnę ekonominę ir instrumentinę naudą. Kita vertus, kai mainai tampa ydingi ir jais manipuliuojama, jau susiduriame su simboline prievarta. Filipinuose protekcijos sistema, grindžiama nevienodu socialinio kapitalo paskirstymu, palaiko nelygybę, kai turintiems kultūrinį kapitalą ir gabumų asmenims karjera blokuojama tik dėl to, kad jie stokoja socialinio kapitalo arba jis nėra tinkamas. Svarstymai apie protekcijos sistemą grindžiami interviu, kurie buvo atlikti su 28 jūreiviais ir dviejų įgulų vadybininkais, medžiaga.