Racionalumo problema sociologijoje (II)
-
Algimantas Valantiejus
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2013.2.3809
PDF

Kaip cituoti

Valantiejus A. (2013) „Racionalumo problema sociologijoje (II)“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 33(2), p. 7-69. doi: 10.15388/SocMintVei.2013.2.3809.

Santrauka

Santrauka. Antroje straipsnio dalyje konkretinamos ir analizuojamos paralelės 1) tarp postempiristinės mokslo filosofijos ir postanalitinės sociologijos, 2) tarp epistemologijos sampratos natūralizavimo filosofijoje ir racionalumo sampratos pragmatizavimo sociologijoje. Teigiama, kad metodologinė racionalumo problema sociologijoje yra siauresnė epistemologinio santykio tarp filosofijos ir mokslo dalis. Analizuojant filosofinės nuostatos natūralizavimo šiuolaikinėje sociologijoje tendencijas skiriamos dvi – analitinė ir postanalitinė – pozicijos. Nagrinėjama normatyvinė santykio tarp racionalumo normų ir mokslinių objektyvumo kriterijų problema abiejose pozicijose.

Pagrindiniai žodžiai: racionalumas, normatyvumas, natūralizmas, a priori problema, reliatyvizmas.

Key words: rationality, normativity, naturalism, the problem of the a priori, relativism.

ABSTRACT

THE PROBLEM OF RATIONALITY IN SOCIOLOGY (II)

The second part of the article aims to articulate and explicate the parallels between post-empiricist scientific philosophy and post-analytical sociology, and between the conception of naturalistic epistemology in philosophy and the conception of pragmatic rationality in sociology. The article argues that the methodological problem of rationality in sociology is the part of the larger epistemological relationship between philosophy and science. Normative relationship between the norms of rationality and the criteria of scientific objectivity is analyzed in two main perspectives of contemporary sociology – analytical and post-analytical.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>