Santrauka. Kriminalinė justicija suprantama kaip socialinės kontrolės sistema, kuri per atitinkamą įstatymų leidybą, praktikas bei institucijas užtikrina nusikaltimų kontrolę ir prevenciją bei taiko poveikio priemones teisės pažeidėjams. Kriminalinės justicijos paskirtis demokratinėje visuomenėje atitinka jos narius vienijantį bendrą socialinį interesą – gyventi saugioje ir solidarioje visuomenėje, kurioje kiekvienam jos piliečiui yra užtikrinamas tinkamas saugumo lygis, paisoma jų teisių, o teisingumas vykdomas visiems vienodai ir teisingai. Nors Vakarų civilizacijos kriminalinės justicijos principams yra daugiau kaip du šimtai metų, jų įgyvendinimas visuomenėje nėra mechaninis ir priklauso nuo įvairių istorinių, kultūrinių, geografinių bei globalaus vystymosi aplinkybių. Straipsnyje, remiantis fenomenologinės sociologinės požiūriu, analizuojamos kriminalinės justicijos recepcijos konstravimo aspektai profesiniame lauke, jo sąsajos su makro (ekonomikos) bei mikro (psichologijos) socialiniais veiksniais, masinių medijų įtaka kriminalinės justicijos suvokimui visuomenėje. Atsižvelgiama ne tik į relevantiškas šiai problemai teorinius šaltinius, bet ir atliktos fokusuotų grupinių diskusijų rezultatus. Pirmame poskyryje analizuojami profesiniai teisiniai kriminalinės justicijos apibrėžimo aspektai, antrame – demonstruojami, kaip ekonominiai procesai gali keisti politinius kriminalinės justicijos tikslus. Trečias poskyris nagrinėja psichologinius veiksnius, kurie gali įtakoti paprastų žmonių sampratą apie kriminalinę justiciją. Ketvirtas poskyris pristato komunikacinius kriminalinės justicijos recepcijos visuomenėje aspektus.
Pagrindiniai žodžiai: kriminalinė justicija, diskursai, ekonominiai ciklai, psichologinė recepcija, masinės medijos.
Keywords: criminal justice, discourses, economic circles, psychological reception, mass media.
ABSTRACT
On Perceptions of Criminal Justice in Society
The perception of criminal justice in society is a controversial social problem. Traditionally, criminal justice issues have been treated as a matter of professional interest for criminologists, criminal justice experts and other professionals from related fields. But is expert knowledge the only valid kind when it comes to criminal justice topics? This question, though rhetorical, is aimed at stimulating discussion about the co-existence of different types of social knowledge on criminal justice, and their impact on various discourses concerning crime and punishment in society. In this article a group of researchers from Vilnius University makes use of phenomenological methods to analyse three different types of discourse on criminal justice: professional, political and public. The professional discourse on criminal justice is scrutinised from the perspective of penal law, the political discourse from the point of view of macroeconomics, while the public discourse is analysed using ideas drawn from psychology and media studies. The analysis of these discourses seeks to examine the social construction of criminal justice, and the particularities of its reception among professionals, politicians and a wider public.