Militarizuoti vyriškumai: lyčių normos, moterų padėtis ir LGBTIQ+ asmenys Europos karinėse struktūrose

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama kaip konstruojami militarizuoti vyriškumai ir kokias pagrindines savybes turi turėti vyras, dirbantis NATO karinėse struktūrose. Analizė apima tris temas: militarizuoto vyriškumo normatyvinis vaizdinys, moterų padėtis karinėse struktūrose bei LGBTIQ+ asmenų – ypač homoseksualių ir transseksualių asmenų – integracija. Tyrimas grindžiamas interviu su aštuoniais karinio personalo profesionalais ir jų požiūriu į vyraujančias lyčių normas, elgesio ypatybes ir sąlyginį seksualinių mažumų įtraukimą į karines struktūras. Interviu dominuojantys vaizdiniai rodo, kad moterys dažnai suvokiamos kaip papildančios vyrus kariuomenėje, taip atkuriant tradicines lyčių hierarchijas. Homoseksualūs vyrai gali būti priimami į karines struktūras, tačiau dažnu atveju tik tuomet, kai atitinka vyraujančias vyriškumo normas. Remiantis Judith Butler lyčių performatyvumo teorija, straipsnyje teigiama, kad militarizuotas vyriškumas nėra įgimtas, bet socialiai konstruojamas. Taip pat pasitelkiama Jasbir Puar homonacionalizmo sąvoka siekiant atskleisti, kaip tik tam tikri homoseksualios tapatybės bruožai gali būti integruojami į normatyvinį karinių struktūrų vaizdinius Lietuvoje, Graikijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Straipsnyje daroma išvada, kad norint skatinti didesnę skirtingų žmonių įtrauktį ir kvestionuoti dominuojančias lyčių normas, būtina iš naujo permąstyti karinių struktūrų sąvoką ir peržengti siaurai apibrėžto vyriškumo idealo ribas.