Pasitelkiant Bourdieu lauko, kapitalo ir habitus sampratas, straipsnyje analizuojamos mėgėjiškai bėgiojančių vyrų atletiškosios tapatybės konstravimo patirtys. Remiantis 8 pusiau struktūruotais interviu atskleidžiami motyvai, atvedantys vyrus į bėgimo lauką, kūno sampratos kaita ir lyties vaidmuo atletiškosios tapatybės formavimuisi. Bėgimas mėgėjiškai sportuojantiems vyrams tampa svarbia savęs pažinimo, disciplinos ir socialinio pripažinimo priemone. Maratono bėgikai pasižymi panašia profesionalėjimo trajektorija: pirminius su bėgimo pradžia siejamus tikslus, kaip antai sveikata ar gera savijauta, pakeičia noras varžytis, konkuruoti ir patikrinti savo galimybių ribas. Varžyboms besiruošiantys asmenys nuolat balansuoja tarp pozityvios ir negatyvios kūno patirties – bėgikui patyrus traumą atletiškoji tapatybė gali sueižėti, o pats sportininkas patirti sunkių emocinių išgyvenimų. Kūno transformacija, kurią patiria bėgikas, tampa neatsiejama tapatybės dalimi, padedančia vyrams kurti savęs versiją, atitinkančią šiuolaikinio vyriškumo normas. Atletiškas kūnas veikia kaip simbolinis kapitalas, stiprinantis vyriškąją tapatybę ir padedantis įsitvirtinti bėgimo lauke.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.