žinojimas nenuspėjamumas chaosas kompleksiškumas saviorganizacija epistemologija socialinė teorija
Kaip cituoti
Tsekeris, C. (2010) “Chaosas ir nenuspėjamumas socialinėje teorijoje: svarstymai ir perspektyvos”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 27, pp. 34–47. doi:10.15388/SocMintVei.2010.2.6106.
Chaosas ir nenuspėjamumas socialinėje teorijoje: svarstymai ir perspektyvos
Santrauka
Šiame straipsnyje siekiama visapusiškai ir kritiškai apžvelgti chaoso ir nenuspėjamumo vaidmens interpretacijas šiuolaikinėse socialinėse teorijose. Straipsnyje trumpai pristatomos svarbiausios teorinės ir metodologinės koncepcijos, jų raida ir tinkamos perspektyvos, atsirandančios iš sisteminių chaoso tyrinėjimų. Pateikiami argumentai, pagrindžiantys, kad chaosas ir nenuspėjamumas turi būti tinkamai pažinti, suvokti ir sveikintini kaip esminiai visuomenių bruožai ir neriboti kritinių galimybių šaltiniai. Straipsnio pabaigoje teigiama, kad tam tikra valdoma savi-organizacija (socialinėse ar ekonominėse organizacijose) yra žymiai pranašesnė už prometėjišką manipuliaciją ir kontrolę.
