Tekstų žanrai yra vienas pagrindinių teksto lingvistikos objektų, tačiau jų tyrimai sietini jau ne tik su šia kalbotyros mokslo šaka, nes tekstų žanrams tirti taikytina metodika gali būti labai įvairi, t. y. jų tyrimas – plačiai apimantis. Nuodugnus lingvistinis tekstų ir jų kalbos tyrimas neišvengiamai peržengia kelių kalbotyros šakų ribas: jame susijungia semantikos, pragmatikos, teksto lingvistikos sričių teorija ir šių sričių tyrimuose taikomi metodai, o užsienio šalių praktika rodo, kad tokiuose tyrimuose (tiek diachroninio, tiek sinchroninio pobūdžio) ypač svarbus vaidmuo tenka tekstynų lingvistikai. Pasakytina ir dar daugiau: yra kalbama netgi apie tekstų žanrų lingvistiką (žr. Heinemann 2000, Gansel 2011).
Straipsnyje siūloma į žanrą pažvelgti ne tik kaip į tam tikrų teksto konvencijų rinkinį, bet ir kaip į prasmingą komunikacinį veiksmą. Šiuo atžvilgiu svarbiu žanro kriterijumi tampa jo atpažįstamumas. Straipsnio tikslas – parodyti, kad pasirinkus minėtą požiūrį į žanrą ir atsirėmus į žanro atpažįstamumo aspektą bet kokie tekstai, net ir trumpieji, nors iš tradicijos ir būtų laikomi nesavarankiškais, galimi tirti kaip savarankiški, kuriami pagal tam tikras žanro taisykles, kurios juose yra atpažįstamos. Savarankiškais šiame straipsnyje laikomi savarankiškai funkcionuojantys komunikaciniu požiūriu prasmingi tekstiniai vienetai. Komunikaciniu požiūriu prasmingais čia vadinami tokie tekstai, kuriais jų adresantai siekia perduoti tam tikrą informaciją, žinią, emocijas, nuostatas ir pan., t. y. komunikuoja su tekstų adresatais, o šie jiems perteikiamus tekstus suvokia ir atpažįsta kaip tam tikrų komunikacinių situacijų išraiškas.
Teoriniam pamatui pagrįsti atlikta eksperimentinė apklausa, kurios objektu pasirinktos naujienų portalų antraštės. Apklausa siekta išsiaiškinti, kaip interneto vartotojai žvelgia į antraštes naujienų portaluose. Šiuo atveju apklausa reikalinga tam, kad būtų galima pamatyti, kaip žanras siejasi su skaitytojų lūkesčiais, kylančiais iš įpratimo matyti vienokias, o ne kitokias antraštes. Iš respondentų atsakymų numanytina, kad naujienų portalų antraštės galimos suvokti kaip komunikacinį tikslą ir priemones jam pasiekti turintys tekstai, kuriami ne bet kaip, o sąmoningai taip, kad tas tikslas būtų pasiektas. Dėl to esama tam tikrų antraštėms būdingų bruožų, padedančių jas atpažinti kaip antraštes.