Kodų kaitos funkcijos lietuviškuose vloguose

Santrauka

Kodų kaitos reiškinys kelia nemažai susidomėjimo kalbotyros, o ypač sociolingvistikos srityje jau nuo septintojo dešimtmečio. Tyrimai rodo, kad kodų kaita aptinkama kiek vienakalbių, tiek ir daugiakalbių diskursuose bei pabrėžia kodų kaitos daugiafunkciškumą – išskiriamos socialinės ir sintaksinės priežastys bei skirtingų kodų vartojimas kaip diskurso valdymo priemonė. Šiame straipsnyje analizuojama kodų kaita lietuvių vlogerių šnekamojoje kalboje, o būtent kodų kaitos lingvistinis repertuaras, dažnis bei socialinės funkcijos, remiantis tyrėjų Appel ir Muysken (2005) išskirtomis šešiomis kodų kaitos funkcijomis: referentine, valdomąja, tapatybine (arba ekspresyvine), fatine (arba metaforine), metalingvistine ir poetine. Tyrimui surinkti 12 vlogų, kurie buvo paskelbti „YouTube“ platformoje 2023 metais: trys vlogai iš dviejų moterų ir trys iš dviejų vyrų gyvenančių Lietuvoje. Atrinktų vlogerių amžius svyruoja nuo 21 iki apytiksliai 35 metų, kas rodo vlogų kaip žanro patrauklumą jaunesniems žmonėms bei jų kultūrinių tendencijų supratimą ir sekimą. Vaizdo įrašuose kalbama įvairiomis temomis, įskaitant madą ir grožį, internetines pramogas (pavyzdžiui, gyvas transliacijas ir turinio kūrimą), namų tvarkymą bei žemės ūkį. Tiriamąją medžiagą sudarė 23,562 žodžių tekstynas ir nustatyti 253 kodų kaitos atvejai.
Tyrimo rezultatai rodo, kad atrinktų lietuvių vlogerių kalboje referentinė kodų kaitos funkcija yra dažniausiai pasitaikanti, ypač kontekstuose, kuriuose trūksta tam tikrų žodžių atitikmenų lietuvių kalboje ir jų vietoje, norint neprarasti svetimo žodžio reikšmės, yra vartojami terminai anglų arba rusų kalba. Tapatybinė funkcija taip pat yra dažnai naudojama, kuomet norima pabrėžti emocijas ir jausmus naudojant kalbą, o būtent angliškų šauktukų arba rusiškų keiksmažodžių pagalba. Kitos nustatytos kodų kaitos funkcijos – valdomoji, fatinė ir metalingvistinė – nebuvo dažnai pasitaikančios, o poetinės funkcijos nebuvo aptikta apskritai.
Nors šio tyrimo tikslas buvo išnagrinėti socialines kodų kaitos funkcijas lietuviškuose vloguose, kalbėtojų amžius ir lytis nebuvo įtraukti kaip pagrindiniai tyrimo aspektai, tačiau ateityje šie aspektai galėtų būti tiriami norint geriau suprasti kodų kaitą Lietuvos sociolingvistiniame kontekste.