Žodžių asociacijos – tai ryšys tarp stimulo ir reakcijos, dažniausiai išgaunamos žodžių asociacijų testu. Žodžių asociacijų testas yra eksperimentinis tyrimo metodas, vykdomas taip: dalyviams pateikiamas žodis–stimulas ir prašoma atsakyti pirmu mintyse kilusiu žodžiu. Dažnai žodžių asociacijų tyrimų rezultatas būna vadinamieji asociacijų normų sąrašai – tai sąrašai, žodynai ar duomenų bazės, kuriose nurodoma, kaip dažnai tam tikri stimulai sukelia vienokias ar kitokias žodžių asociacijas, kurie esą yra tipiški visai kalbinei bendruomenei. Kita vertus, pastaruoju metu pradėtas kelti klausimas, ar tokių normų sąrašų sudarymas yra tikslingas, nes žodžių asociacijos varijuoja. Manoma, kad žodžių asociacijoms įtaką daro stimulas ir eksperimento dalyvis. Šiame tyrime nagrinėjama dalyvių įtaka – tiriama demografinių veiksnių įtaka žodžių asociacijoms. Siekiama atsakyti į klausimą, ar demografiniai veiksniai, tokie kaip lytis, amžius, gyvenamosios vietos dydis, etnografinis regionas ir išsilavinimas, daro įtaką asociacijoms ir, jei daro, kokią. Tikslui pasiekti sudarytas tyrimo įrankis, kurį sudaro 30 abstrakčių stimulų ir sociolingvistinis klausimynas. Eksperimente dalyvavo 389 dalyviai, kurie pateikė 11 046 asociacijas, kurios sudarė tiriamąją medžiagą. Demografinių veiksnių įtaka asociacijoms buvo tiriama kiekybiniu metodu – atlikta regresinė analizė parodė, kad skirtingų demografinių charakteristikų dalyviai pateikė skirtingas asociacijas: jaunesni tyrimo dalyviai dažniau pateikė stereotipiškas asociacijas negu vyresni tyrimo dalyviai, o moterys tokių asociacijų pateikė daugiau negu vyrai. Nustatyta, kad kiti tirtieji demografiniai veiksniai tokios įtakos nedarė. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad žodžių asociacijų normų sąrašai galimai neatspindi kalbinės bendruomenės heterogeniškumo ir tyrimuose vertėtų atsižvelgti į demografinių veiksnių įtaką žodžių asociacijoms.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.