Straipsnio tyrimo objektas – sisteminė teisės skirstymo į viešąją ir privatinę problematikos analizė. Siekiant jos universalumo atsiribojama nuo specializuoto tam tikrų šakų ir institutų tyrimo, ir pasitelkiant praktinius pavyzdžius siekiama atskleisti klasikinio klasifikavimo nepakankamumą šiuolaikinėje teisinėje tikrovėje. Atsižvelgiant į nustatytą problematiką, aktualus tampa ne tik skirstymo galimybių, bet ir jo poreikio klausimas. Straipsniu nesiekiama pateikti atsakymo, ar tikslinga teisę skirstyti į viešąją ir privatinę, bet įvardijamos skirtingos vertinimo galimybės ir su tuo susiję potencialūs padariniai.
The object of the article is a systematic analysis of the problems occurring when separating public and private law. With the purpose of the versatility and without association to any specialized branches or institutes of law, the article is seeking to disclose insufficiency of the usual classification in contemporary legal reality by using the practical examples. In view of the indicated problems not only classification possibilities but also their necessity question becomes relevant. Article is not intending to give the answer if the classification into the public and private law is expedient but rather identifies different assessment possibilities and related potential consequences.