Straipsnyje analizuojamas prokurorų (n = 322), policijos pareigūnų (n = 113), advokatų (n = 85), teisėjų (n = 103) ir įvairaus amžiaus išorinės (visuomenės) grupės atstovų (n = 623) suvokto prokurorų ir prokuratūrų įvaizdžio (tam tikrų jo dėmenų) pobūdis, panašumai ir skirtumai, taip pat prokurorų ir prokuratūrų įvaizdžio, tyrimo dalyvių sukauptos patirties ir sociodemografinių charakteristikų sąsajos.