Straipsnyje analizuojama centrinio banko nepriklausomumo problema istoriniu, teoriniu ir taikomuoju požiūriais. Iškeliami nepriklausomumo argumentai, atskleidžiama jo esmė, apibrėžiamos nepriklausomumo ribos, aptariamas veiklos skaidrumas. Prieinama prie išvados, kad centrinis bankas turėtų būti nepriklausomas nuo vyriausybės, kartu jo veiklą derinant su įstatymų leidžiamuoju ir vykdomuoju valstybės institutais. Tyrimo kontekste nagrinėjami pokyčiai, susiję su Europos ekonominės ir pinigų sąjungos susikūrimu, nepriklausomumo dimensija Europos centrinių bankų sistemos formate. Nustatoma, kad šiomis sąlygomis kai kuriose srityse nacionaliniai centriniai bankai turi savarankiškumą, kitose – Europos centrinis bankas naudojasi nacionalinių centrinių bankų paslaugomis, be to, Europos centrinis bankas veikia visiškai savarankiškai.
The article analyzes the problem of central bank independence a historical, theoretical, and practice terms. The independence of the arguments raised, disclosed in its essence, defines the limits of independence, the transparency of the operation in question. Accessible to the conclusion that the central bank should be independent from the government, while its activity in combination with the legislative and executive state institutions. The study examined the context of changes in European economic and monetary union within the independence dimension of the European System of Central Banks in format. Determined that under these conditions in some areas of the national central banks have independence, the other – the European Central Bank uses the services of national central banks, in addition to another – the European Central Bank is fully independent.