Straipsnyje nagrinėjamos XVI amažiaus LDK Statutų priėmimo istorinės, teisinės ir politinės priežastys, atskleidžiamas šių teisės šaltinių turinys ir to laikmečio Statutų samprata LDK pilietinėje bendruomenėje. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama 1588 metų Trečiajam Lietuvos Statutui, jo skirtumui ne tik nuo 1566 metų Antrojo Lietuvos Statuto, bet ir atskleidžiamas jo ir 1569 metų Liublino unijos santykis. Vienas iš straipsnio uždavinių – įvardyti
1588 metų Trečiajame Lietuvos Statute numatytus parlamentarizmo bruožus.