Dirbtinio intelekto taikymo įmonių vidaus tyrimuose teisinės ribos ir baudžiamieji procesiniai padariniai

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami šie klausimai: kaip dirbtinis intelektas gali būti taikomas įmonių vidaus tyrimuose ir kokios yra jo naudojimo teisinės ribos? Jei taikymas veiksmingas, kaip jis gali paveikti šių procedūrų metu surinktos informacijos priimtinumą ir vertinimą galimoje baudžiamojoje byloje? Buvo parodyta, kad, tikintis padidinti atitikties programų veiksmingumą ir efektyvumą, dirbtinis intelektas buvo naudojamas realiuoju laiku – ir dažnai prognozuojant – darbuotojų priežiūrą, taip pat atliekant vidaus tyrimus, pavyzdžiui, pasitelkiant melo nustatymo sistemas. Tačiau dėl šios technologijos apribojimų ir rizikos jos naudojimas turi atitikti teisinius parametrus ir apribojimus. Todėl buvo analizuojamos trys apribojimų kategorijos: kalbėdami apie (i) teisinius duomenų tvarkymo reikalavimus, pažymėjome, kad duomenų, kurie bus naudojami kaip įvesties duomenys šiose sistemose, tvarkymas turi būti teisiškai pagrįstas viena iš BDAR 6 straipsnyje ir 9 straipsnio 2  dalyje numatytų hipotezių. Be to, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kuriais grindžiamas BDAR 5 straipsnyje numatytas siekiamo tikslo ir vykdomos intervencijos proporcingumo testas. Dėl (ii) galimų draudimų naudoti dirbtinio intelekto sistemas atliekant vidaus tyrimus reikia pažymėti, kad naudojant technologijas darbo aplinkai kontroliuoti ir prižiūrėti turi būti atsižvelgiama į teisėtumo reikalavimus, neturi būti daroma poveikio sritims, kuriose vyrauja darbuotojų lūkesčiai dėl privatumo, ir, galiausiai, turi būti laikomasi antrojo proporcingumo kriterijaus, kuriuo siekiama įvertinti, ar atitinkama technologija yra tinkama ir būtina, kad būtų pasiektas jos įgyvendinimo tikslas, ir ar neturėtų vyrauti teisės, kurioms ji gali turėti įtakos. Dėl (iii) vidaus tyrimų informacijos elementų priimtinumo ir vertinimo ribų padarėme išvadą, kad jų priėmimas baudžiamajame procese priklausys nuo naujo teisėtumo ir proporcingumo vertinimo. Be to, jie gali būti pripažįstami, kai juos pateikia bendrovė, gindamasi nuo kaltinimų, arba prokuratūra, su sąlyga, kad laikomasi trečiojo proporcingumo kriterijaus ir kad šie informacijos elementai nelaikomi pakankamais bet kurio kaltinamojo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, todėl jų įrodomoji vertė yra panaši į valstybinio tyrimo aktų elementų įrodomąją vertę.