Straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje Nr. C-670/22 („EncroChat“) ir jo reikšmė Lietuvos baudžiamajam procesui. Vadovaujantis šiuo sprendimu, išduoti Europos tyrimo orderį, kuriuo siekiama gauti įrodymus, kuriuos jau turi vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, Lietuvoje ikiteisminio tyrimo metu gali tik aukštesnysis prokuroras, o kai baudžiamoji byla yra teismo žinioje, – ją nagrinėjantis teismas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nesuteikia teisinio pagrindo baudžiamojo persekiojimo institucijoms slapta perimti mobiliųjų telefonų, kuriuose, naudojant specialią programinę įrangą ir modifikuotą įrenginį, yra užtikrinamas visiškai užšifruotas ryšys, naudotojų visos komunikacijos turinį, todėl abejojama, ar (i.) taip gautų duomenų perdavimas Lietuvai kaip išduodančiajai valstybei atitinka iš BPK 162 straipsnio kylančias materialiąsias teisines sąlygas, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą apibrėžia viename baudžiamajame procese gautos informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese legitimumą, bei ar (ii.) taikant tokią priemonę perimančiosios valstybės gauti duomenys Lietuvos kaip išduodančiosios valstybės baudžiamajame procese gali būti naudojami kaip įkalinantys įrodymai. Jei vykdančioji valstybė neatskleidžia priemonių, kurios buvo panaudotos perimant mobiliųjų telefonų, kuriuose, naudojant specialią programinę įrangą ir modifikuotą įrenginį, yra užtikrinamas visiškai užšifruotas ryšys, visą naudotojų komunikacijos turinį, pobūdžio ir esminių techninių charakteristikų, iš kaltinamųjų in abstracto yra atimama veiksminga galimybė žinoti ir išdėstyti savo poziciją dėl šių juos kaltinančių duomenų, todėl tokie įrodymai ir šiuo požiūriu yra neleistini Lietuvos kaip išduodančiosios valstybės baudžiamajame procese.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.