Straipsnyje yra nagrinėjamas konstitucinis pliuralizmas kaip „gyvojo“ konstitucionalizmo viena iš formų ir jo teikiamas konstitucijos sampratos sprendinys. Straipsnyje mėginama nustatyti konstitucinio pliuralizmo argumentus dėl konstitucijos interpretavimo, juos analizuoti sąveikoje su originalizmu, išryškinant šių konstitucijos interpretavimo prieigų esminius skirtumus bei atskleidžiant jų suartėjimo aspektą. Galiausiai bandoma įvertinti jų reikšmę Lietuvos teisės mokslui. Straipsnyje nėra siūloma rinktis vieną arba kitą teoriją, kuri turėtų tapti Lietuvos konstitucinės justicijos raidos realija. Straipsnyje siūloma galvoti apie savo konstitucinių teorijų kūrimą, atsižvelgiant į konstitucinio pliuralizmo ir originalizmo argumentus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.