Generatyvinio dirbtinio intelekto evoliucija ir išpopuliarėję difuziniai modeliai atvėrė naujų galimybių kūrybai, tačiau iškėlė ir nemažai teisinių iššūkių autorių teisės srityje. Tai liečia tiek saugomų autorių kūrinių panaudojimą algoritmų mokymui skirtose duomenų bazėse, tiek gautų rezultatų teisinę apsaugą. Naujų teksto, vaizdo, garso objektų, programinių kodų ar sintetinių duomenų generavimas yra tiesiogiai susijęs su tokiomis teisinėmis sąvokomis kaip „autorius“, „kūrinys“, „originalumas“ bei „autorių teisių apsauga“. Praktikoje kyla klausimų, ar generatyvinio dirbtinio intelekto sukurti objektai atitinka originalumo reikalavimus, ką reikėtų laikyti tokio objekto autoriumi ir kt.
Todėl šio straipsnio tikslas yra įvertinti, kokią įtaką generatyvinio dirbtinio intelekto raida daro šiandieninei autorių teisei, bei atsakyti, ar dirbtinio intelekto sukurtiems objektams turėtų būti suteikiama autorių teisių apsauga. Straipsnyje analizuojama, ar tokie generatyvinio dirbtinio intelekto sukurti objektai yra laikytini „kūriniais“ pagal Lietuvos (ES) autorių teisę, aptariami tokių objektų autorystės ir nuosavybės teisės į juos klausimai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.