Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto reikšmė Lietuvos baudžiamajai politikai

Santrauka

Baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo paskiriant bausmę arba bausmės, paskirtos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, realaus atlikimo. Todėl šiuolaikinė Lietuvos baudžiamoji teisė numato tokias tris baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formas: 1) bausmės skyrimas; 2) atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir 3) bausmės vykdymo atidėjimas arba atleidimas nuo bausmės. Tradicine baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma pripažįstamas bausmės skyrimas. Šiuo atveju teismas, pripažinęs asmenį kaltą padarius nusikalstamą veiką, turi pareigą ir teisę skirti jam bausmę. Statistiniai duomenys patvirtina tai, kad bausmės skyrimas iš esmės yra pagrindinė baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma Lietuvoje, kuri taikoma vidutiniškai dviejuose trečdaliuose (arba apie 66 proc.) baudžiamųjų bylų sprendimų. Tuo tarpu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės galima vertinti kaip papildomas baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formas. Statistiniai duomenys rodo, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas stabiliai išliko antrojoje vietoje ir kiekvienais metais nuosekliai sudarė kiek daugiau nei vieną ketvirtadalį (arba apie 27 proc.) baudžiamųjų bylų sprendimų. O bausmės vykdymo atidėjimo ir atleidimo nuo bausmės instituto taikymo statistiniai duomenys rodo, kad ši baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma išsprendžia tik santykinai nedidelį (arba apie 7 proc.) teisiamų asmenų baudžiamųjų bylų skaičių.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma Lietuvoje gali būti taikant arba netaikant baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones. Lietuvos BK Bendrosios dalies VI skyriuje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ numatytos iš esmės pagrindinės, bendrosios aštuonios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (BK 36 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39(1) straipsnis), pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39(2) straipsnis), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), o BK Bendrosios dalies X skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ – nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis).
Didžiausią įtaką pastarųjų šešerių metų (2018–2023) Lietuvos baudžiamajai politikai daro tokios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys, kaip antai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o mažesnę – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. O kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys dėl objektyvių priežasčių, kurias sudaro taikymo pagrindų visumos ir tam tikrų reikalavimų reglamentavimas, praktiškai nedaro įtakos baudžiamajai politikai. Kita vertus, kai kurios iš šių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių (pvz., atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) turi potencialą daryti didesnę įtaką baudžiamajai politikai, todėl pritartina BK pakeitimams ir papildymams, kuriais siekiama atsisakyti nepagrįstų ribojimų ir išplėsti tam tikrų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių taikymo teisines prielaidas.