Straipsnyje nagrinėjami be asmens sutikimo sukurtų seksualinio pobūdžio giliųjų klastočių (angl. deepfake) naudojimo padariniai, vertinama, ar tokio turinio – suaugusiųjų ar nepilnamečių atvaizdų – kūrimas, platinimas, demonstravimas ar laikymas gali būti pripažįstamas seksualiniu nusikaltimu pagal Portugalijos teisę. Pasitelkus dedukcijos metodą, tyrime peržiūrimos Portugalijos, Europos, Šiaurės Amerikos ir Brazilijos teisės sistemos, teisės doktrinos ir teismų praktika, susijusi su seksualiniais nusikaltimais ir dirbtiniu intelektu (DI), ir jų taikymas giliųjų klastočių problematikai.
Tyrime visų pirma aptariamas be asmens sutikimo sukurtų seksualinių giliųjų klastočių – vaizdų, kuriuose, pasitelkiant dirbtinį intelektą, asmens veidas įkomponuojamas į kito asmens kūną – paplitimas ir poveikis. Dėl lengvos prieigos prie giliųjų klastočių technologijos ir šių vaizdų tikroviškumo tampa sudėtinga juos atskirti nuo autentiškos medžiagos, o tai daro didelę žalą aukoms – tiek suaugusiems asmenims, tiek nepilnamečiams. Tokia žala – tai emociniai ir reputaciniai nuostoliai, sunkūs psichologiniai padariniai, įskaitant potrauminio streso sutrikimą, nerimą ir depresiją suaugusiesiems, o nepilnamečiams gali sukelti raidos sutrikimų. Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į pavojus, kylančius dėl giliųjų klastočių naudojimo vaizduojant vaikų seksualinį išnaudojimą, kas dar labiau didina susirūpinimą nepilnamečių apsauga.
Straipsnyje vertinama, ar be asmens leidimo sukurtų seksualinių giliųjų klastočių turinys gali būti laikomas nusikalstamu pagal Portugalijos teisę. Nustatyta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas pakankamai veiksmingai apima nepilnamečius vaizduojančias giliąsias klastotes, tačiau būtina diferencijuoti dvi virtualios vaikų pornografijos kategorijas: visiškai dirbtinius vaizdus ir iš dalies tikrus nepilnamečių atvaizdus. Nusikalstama veika turėtų būti laikoma tik pastaroji kategorija, kadangi ji tiesiogiai pažeidžia nepilnamečių teises ir daro neigiamą poveikį jų psichologinei raidai. Straipsnyje teigiama, kad būtina įtvirtinti naują baudžiamąją veiką, skirtą seksualinio privatumo apsaugai, draudžiančią nepageidaujamo seksualinio giliųjų klastočių turinio kūrimą ar platinimą suaugusiems asmenims.
Kalbant apie suaugusiuosius, tyrime atskleidžiamas teisinis trūkumas. Nors tam tikrais atvejais tokios nusikalstamos veikos kaip „kompiuterinis sukčiavimas“, „neteisėtas įrašų ar nuotraukų darymas“ ar „šmeižtas sunkinančiomis aplinkybėmis“ gali apimti giliųjų klastočių kūrimą ar platinimą, jos nepakankamai atspindi specifinę žalą, kurią sukelia nepageidaujamas seksualinis giliųjų klastočių turinys. Straipsnyje teigiama, kad būtina įtvirtinti naują baudžiamąją veiką, skirtą seksualinio privatumo apsaugai ir užkertančią kelią be sutikimo sukurtų seksualinių giliųjų klastočių kūrimui ar platinimui, susijusiam su suaugusiaisiais. Remiantis Brazilijos teisės sistema kaip pavyzdžiu, siūloma įtvirtinti specialias teisines nuostatas, kurios kriminalizuotų šias veikas ir užtikrintų aukų seksualinio privatumo apsaugą.
Tyrime daroma išvada, kad būtina teisės reforma, kuri užtikrintų technologijų pažangos ir asmens teisių apsaugos pusiausvyrą. Nors straipsnyje įspėjama dėl pernelyg plataus baudžiamosios teisės taikymo ar moralizuojančio požiūrio į seksualinius nusikaltimus, jame pasisakoma už konkrečias teisines apsaugos priemones, skirtas kovoti su nepageidaujamu seksualiniu giliųjų klastočių turiniu ir geriau apsaugoti nukentėjusiuosius nuo šio sparčiai besivystančio skaitmeninio reiškinio.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.