Siekdama stiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, šiuolaikinė Lietuvos administracinė justicija užtikrintai peržengė formaliosios kontrolės ribas. Nagrinėjant skundus, ne tik teisėtumo, bet ir teisingumo paieška, santykyje tarp asmens ir valstybės, tampa kertiniu uždaviniu administraciniam teismui atliekant viešosios administracijos veiklos patikrą. Tačiau tokios pažangios teisminės priežiūros nauda bus ribota, jei ji praktikoje išliks neprieinama tam tikroms skundų kategorijoms. Teisės kreiptis į teismą spragos Lietuvoje gali būti pagrįstai siejamos su vis dažniau administraciniuose teismuose keliamais klausimais dėl vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių veiklos (neveikimo), pažeidžiančio asmens teises ir laisves. Todėl šiuo metu itin svarbu iš naujo pažvelgti į administracinių teismų kompetenciją ir jos ribas, ypač susijusias su valstybės valdžios aktų imuniteto doktrinomis. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip administraciniuose teismuose užtikrinama suinteresuotųjų asmenų teisė į teisminę gynybą, kai pažeidžiamos asmens teisės ir laisvės dėl Respublikos Prezidento, Vyriausybės ar Seimo veiklos ar neveikimo.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.