Sutarčių teisėje grįžimas prie teisinio statuso, kaip sutartinių teisinių santykių teisinio reguliavimo priemonės, pastebimas nuo pat 19 a. pabaigos. Toks teisinis reguliavimas kėlė ypatingą susidomėjimą jau 20 a. teoretikams, įžvelgusiems sutarties laisvės reikšmės mažėjimą ir tyrusiems vartotojo, pagal standartines sąlygas sudarančios sutarties šalies, didesnę rinkos galią turinčios šalies statusus. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pastarųjų dešimtmečių teisinio reguliavimo tendencijos, atskleidžiant įvairiausių naujų statusų daugybę ir juos klasifikuojant pagal teisinio reguliavimo tikslus. Pagrindinis tyrimo objektas – ES teisės šaltiniai, ypač naujieji reglamentai įvairiausiose srityse, susijusiose su sutarčių poveikiu platesniems visuomeniniams interesams – duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo, finansų sektoriaus, dirbtinio intelekto, interneto tarpininkavimo paslaugų, skaitmeninių paslaugų srityse. Doktrininio tyrimo metodus (teisėtyros kritinės analizės, teorinio samprotavimo, istorinį) papildant kitų disciplinų tyrimų analitika ieškoma paaiškinimo statusu pagrįstam reguliavimui pasitelkiant elgsenos ekonomikos ir neuromokslų tyrimų rezultatus. Daroma išvada, kad įvairių statusų priskyrimas sutarties šalims gali būti pateisinamas platesniais visuomeniniais interesais, tačiau turėtų būti ieškoma tokio reguliavimo ribų, vengiant kazuistinės ir neveikiančios teisės kūrimo.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.