Kandidatų, darbuotojų, platformų darbuotojų diskriminacija yra draudžiama. Pastaruoju metu darbdaviai vis dažniau naudoja automatizuotas sistemas darbo santykiuose ir šios sistemos savo generuojamais išvediniais (sprendimais, rekomendacijomis darbdaviui ir kita) gali pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą. Tais atvejais, kai automatizuotų sistemų veikimo rezultatai sukuria diskriminacinį poveikį arba tiesiogiai grindžia priimamus išvedinius draudžiamaisiais diskriminacijos pagrindais, pasireiškia algoritminė diskriminacija. Šio straipsnio tyrimo tikslas – suformuluoti algoritminės diskriminacijos darbo santykiuose apibrėžtį ir išanalizuoti jos reiškimosi formas diskriminacijos draudimo normų kontekste. Straipsnio tyrimo objektas – algoritminės diskriminacijos reiškimasis darbo santykiuose ir jos vertinimas pagal tarptautinius, Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, įtvirtinančius diskriminacijos draudimą ir teismų praktiką. Straipsnyje formuluojama ir pateikiama algoritminės diskriminacijos apibrėžtis, siejama su diskriminuojančių išvedinių generavimu per automatizuotas sistemas, dėl kurių neigiamų padarinių patiria draudžiamaisiais diskriminacijos pagrindais išskiriamos saugomos asmenų grupės. Straipsnyje analizuojamos tiesioginės algoritminės diskriminacijos ir netiesioginės algoritminės diskriminacijos formos darbo santykių kontekste. Daroma išvada, kad tiesioginė algoritminė diskriminacija kyla, kai automatizuota sistema generuoja išvedinius, remdamasi draudžiamaisiais diskriminacijos pagrindais (pavyzdžiui, lytimi, amžiumi ir kita), o netiesioginė algoritminė diskriminacija – kai akivaizdžiai neutrali praktika (algoritminis balas ir jį lemiantys kriterijai) daro didesnį neigiamą poveikį tam tikrai draudžiamaisiais diskriminacijos pagrindais išskirtai grupei ir tai negali būti objektyviai pateisinta.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.