Straipsnyje pristatomas Lietuvos mokslo tarybos finansuotas tyrimas*, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos vertimo rinkos dalyvių – vertimo paslaugas teikiančių įmonių ir laisvai samdomų vertėjų – požiūrį į mašininį vertimą ir postredagavimą kaip į vis dažniau užsakomą vertėjų darbo paslaugą. Šiuo metu objektyvios informacijos apie mašininio vertimo taikymą Lietuvos vertimo paslaugas teikiančiose įmonėse, vertėjų požiūrį į taip verčiamus tekstus ir postredagavimo keliamus iššūkius Lietuvoje nėra. Nėra informacijos ir apie tai, kokias kompetencijas reikėtų ugdyti jau dirbantiems vertėjams ir dar tik besimokantiems vertimo studentams, kad jie galėtų prisitaikyti prie šios naujos realybės ir sėkmingai dirbtų rinkoje. Parengti du klausimynai: vienas – vertimo paslaugas teikiančioms įmonėms (n1 = 42), kitas – vertėjams (n2 = 61), atliktos dvi apklausos. Kokybiškai išanalizavus apklausų duomenis, pasitvirtino prielaida, kad ir vertėjai, ir vertimo paslaugas teikiančios įmonės mano, kad tobulėjant mašininio vertimo programoms postredagavimo kompetencijų svarba vertėjo profesijai sparčiai augs, nes didžioji dauguma tekstų bus verčiami automatiškai. Kaip svarbiausias postredagavimo kompetencijas tyrimo respondentai įvardijo teksto lingvistikos žinias, puikų vertimo ir originalo kalbų mokėjimą ir verčiamo teksto srities išmanymą. Be to, paaiškėjo, kad beveik trečdalis rinkos dalyvių neigiamai vertina mašininio vertimo programų naudojimą darbe dėl nepakankamos kokybės (vertimo įmonės) arba tai laiko grėsme savo profesinei karjerai (vertėjai). Tikimasi, kad atliktas tyrimas prisidės prie palankesnio mašininio vertimo technologijų vertinimo ir paskatins naujus postredagavimo tyrimus Lietuvoje.