Raudonoji vaikystė: Rumunijos žurnalai vaikams bei lyderio kultas XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje

Anotacija

Šiame straipsnyje tiriama, kaip stalininio laikotarpio Rumunijos vaikams skirti žurnalai „Cravata roșie“ („Raudonasis kaklaraištis“), „Pionierul“ („Pionierius“), „Licurici“ („Jonvabaliai“), and „Pogonici“ („Ežiukai“) prisidėjo prie asmenybės kulto, supusio komunistinius lyderius. Tyrinėjama, kaip šiuose leidiniuose buvo perteikiamos Stalino, Lenino ir Georgės Georgiu-Dežo (Gheorghe Gheorghiu-Dej) asmenybės. Šie lyderiai buvo vaizduojami kaip dorybingi, tėviški ir ypatingai įžvalgūs teisingos visuomenės, kurioje visi bus lygūs, kūrėjai. Tyrime kiekybinis lyderių paminėjimo ir vaizdinio perteikimo registravimas derinamas su kokybine analize, siekiančia atskleisti, kokių vaizdinių ir tekstinių strategijų yra laikomasi. Į tyrimo erdvę patenka stilizuotos biografijos bei idealizuotos lyderių iliustracijos. Atskleidžiama, kad šiuose žurnaluose buvo puoselėjami emociniai ryšiai tarp vaikų ir valdžios asmenybių, taip stiprinant ideologinę ištikimybę bei puoselėjant kolektyvines moralines vertybes. Formalizuotose istorijose neretai derinami faktai ir fikcija. Taip siekiama pabrėžti kuklią lyderių kilmę bei išskirtinius jų bruožus, ir šiuo pagrindu sustiprinti jų politinį legitimumą. Šiame tyrime, atskleidus, kaip vaikams skirtos masinės informacijos priemonės formavo suvokimą ir tapatybes, išryškinamas propagandos vaidmuo bei jos nukreipimas į jauną auditoriją esminių politinių bei socialinių pokyčių laikotarpiu. Šis tyrimas yra iš istorijos kylantis įspėjimas šiandienai, atkreipiant dėmesį, kad vaiko mąstymas yra lengvai pažeidžiamas, ir kad negalime ignoruoti medijų raštingumo svarbos.