Įvadas. Žinoma, kad žiniasklaidos temų tvarkaraštis, politikos darbotvarkė ir visuomenės dėmesio ašys syja sudėtingais tarpusavio priklausomybės santykiais. Ypač žiniasklaidos nuomonių segmentas yra reikšmingas politinės komunikacijos locus. Tačiau nėra žinoma, kokie veiksniai lemia žiniasklaidos nuomonių segmento temų tvarkaraštį, pvz., posovietinėse žiniasklaidos sistemose.
Metodai. Čia pristatomas trianguliuojantis Lietuvos pagrindinės žiniasklaidos redakcijų atstovų (nuomonių skiltį kuruojančių vyriausiojo ar specialiojo redaktorių) sampratų, nuomones publikuojančių autorių/ekspertų savirefleksijos ir pačių nuomonių publikacijų, paskelbtų 2021–2022 m. švietimo politikos klausimais, tyrimas.
Analizė. Iš viso identifikuojami keturi skirtingi galimi tvarkaraščio sandaros veiksniai: redakcijų valingumas (temų diktavimas), redakcijų selektyvumas (temų atranka), konteksto svarba (iš esmės politinė darbotvarkė), autorių/ekspertų tarpusavio dialogiško santykio intensyvumas.
Rezultatai. Konstatuojama, kad visi jie keturi faktiškai teveikia silpnai ir nė vienas neturi lemiamos įtakos žiniasklaidos nuomonių segmento temų tvarkaraščiui.
Išvados. Sąmoningas redakcijų sprendimas palikti temų tvarkaraštį savieigai, leisti jam formuotis pačiam, kai kada lemia galutinio produkto – viešosios diskusijos politikos klausimais – padrikumą, fragmentaciją, nekryptingumą, nesufokusuotumą, lėkštumą, skurdumą. Demokratinės savivaldos atveju taip ydinga viešoji diskusija gali daryti žalą politikos procesui.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.