(Ne)ieškant santykio. Genocido Ruandoje reprezentacijos Lietuvos spaudoje 1994 metais

Anotacija

Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos laikraščiai – Lietuvos Rytas, Lietuvos Aidas, Respublika ir Atgimimas 1994 m. reprezentavo genocidą Ruandoje. Siekta nustatyti, ar tuometinė Lietuvos periodinė spauda bandė kurti savitą santykį su tenykščiais įvykiais, ar apsiribojo tik informacijos pateikimu ir retransliavimu, apskritai, kaip žvelgta į įvykius Ruandoje, kokios sąvokos vartotos jiems apibūdinti. Atskleidžiama, kad „genocido“ terminas vartotas retai; dažniau vartoti „pilietinio konflikto“, „pilietinio karo“, „gentinio karo“ terminai, akcentavę konflikto abipusiškumą ir archajiškumą; pastebima, kad publikacijose dominavo karo-centriškas požiūris, pagrindiniais konflikto veikėjais laikant karines pajėgas, o pačias žudynes pateikiant kaip lydimąją karo pasekmę. Nustatyta, kad dauguma publikacijų apie Ruandą buvo trumpi informaciniai pranešimai, orientuoti į faktus, o ne į refleksiją ar empatijos kūrimą. Genocidas su viena kita išimtimi buvo pristatomas kaip geografiškai ir kultūriškai tolimos visuomenės tragedija, žvelgiant į ją iš tolimo stebėtojo pozicijos, neieškant sąsajų su Lietuva ar jos pagalbos galimybių.