Viešų lietuviškųjų vakarų repertuaro cenzūra XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Rusijos imperijoje

Santrauka

Straipsnyje analizuojama viešų lietuviškųjų vakarų repertuaro cenzūra XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Rusijos imperijoje. Pateikiama trumpa Rusijos imperijos dramaturgijos ir teatro cenzūros istorija, nusakomi bendrieji principai, kuriais vadovavosi rusų ir kitų Rusijos imperijos tautų kalbomis rašomą dramaturgiją tikrinę Rusijos imperijos cenzoriai. Remiantis archyvine medžiaga rekonstruojama, kaip buvo cenzūruotas viešų lietuviškųjų vakarų repertuaras, konkrečiai – iki 1904 m. spaudos draudimo panaikinimo Rygoje bei Sankt Peterburge lietuvių draugijų rengtiems spektakliams skirtos pjesės, o po minėtos datos – ir Lietuvoje vis dažnėjančiuose kultūrinių draugijų spektakliuose vaidinti kūriniai. Aptariant konkrečius cenzūriniuose egzemplioriuose išlikusius taisymus, uždraustus ir leistus vaidinti kūrinius, bandoma nustatyti ir specifinius, lietuvių dramaturgijai taikytus reikalavimus. Dėmesys skiriamas pagrindiniam lietuviškos dramaturgijos cenzoriui Eduardui Volteriui, 1904–1917 m. cenzūravusiam į Vyriausiąją spaudos reikalų valdybą Sankt Peterburge siunčiamas lietuviškas dramas: straipsnyje svarbi ne tik cenzoriaus darbo rutina, tačiau ir Volterio, aktyvaus Peterburgo lietuvių teatrinio gyvenimo dalyvio, pozicija tikrinant lietuviškas pjeses. Atskirai aptariamas dramaturgijos cenzūros poveikis: bandoma nusakyti, kaip valstybės kontrolė veikė lietuviškus vaidinimus, ar turėjo įtakos spausdinamai dramaturgijai, galiausiai pristatomi valstybinės cenzūros veiksmingumą mažinę veiksniai.